Naujienų archyvas

Nuo Kazachstano iki Italijos: LMA narių visuotinis susirinkimas

2023 09 20

Rugsėjo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo Kazachstano Respublikos nacionalinės mokslų akademijos (KNMA) prie Kazachstano Respublikos Prezidento prezidentė prof. Kunsulu Zakarja (Kunsulu Zakarya) ir viceprezidentė dr. Lijazat Jeralijeva (Lyazzat Yeraliyeva), inauguruojamieji LMA užsienio nariai, ambasadų atstovai, LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatai. LMA prezidento Jūro Banio siūlymu patvirtinus darbotvarkę, pradžioje tylos minute buvo pagerbtas akademijos užsienio nario Kaliampudžio Radhakrišnos Rao (Calyampudi Radhakrishna Rao) atminimas. Taip pat 75-mečio proga pasveikintas akademikas Vytautas Ostaševičius.

Iš kairės: LMA prezidentas Jūras Banys ir LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

Susirinkimą pratęsė LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatų apdovanojimų ceremonija. Jauniesiems mokslininkams buvo įteikti stipendijų pažymėjimai. LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė konkurso laureatų pavardes ir mokslo tiriamojo darbo temas, o prezidentas J. Banys sveikino kiekvieną laureatą ir įteikė stipendijų pažymėjimus. LMA prezidiumo 2023 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 25 LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos 2023–2024 metais skirtos:

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – dr. Kristinai Razminienei (tyrimų tema „Žiedinės ekonomikos ir žinių perdavimo sąveika siekiant įvertinti Europos Sąjungos valstybių narių darnaus vystymosi potencialą“, VILNIUS TECH); dr. Tomui Rimkui („Priešistorės technologijos: kaulo ir rago dirbinių gamybos technologijos ir chronologija akmens amžiuje Lietuvos teritorijoje“, Klaipėdos universitetas (KU) ir dr. Justui Stončiui („Lietuvos tarptautinis įvaizdis 1988–2022 metais: lietuvių ir žydų santykių veiksnys“, KU);

Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse stipendijas pelnė dr. Tadas Dambrauskas („Funkcinių kalcio hidrosilikatų (CaO/SiO₂=1,5–2,0) su įsiterpusiais Fe³⁺ ir Cd²⁺ sintezė ir savybės“, Kauno technologijos universitetas); dr. Greta Jarockytė („Mezenchiminių kamieninių ląstelių ir fotonų energiją aukštinančių nanodalelių teranostinių galimybių tyrimas“, Nacionalinis vėžio institutas); dr. Vita Lėlė („Galvijų priešpienio biologinio ir cheminio profilio modeliavimas taikant tvarius sprendimus efektyvesnei galvijininkystei“, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU); dr. Paulius Mackonis („Pažangių didelio intensyvumo vidutinio infraraudonųjų spindulių ruožo lazerių architektūrų kūrimas“, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC); dr. Arnoldas Pautienius („Erkinio encefalito viruso paplitimo Lietuvoje analizė laike ir erdvėje bei prognostinio modelio kūrimas“, LSMU); dr. Simonas Ramanavičius („2D MXen’ų nanostruktūrų pritaikymas biomolekulių aptikimui panaudojant paviršiaus sustiprintą Ramano spektroskopiją“, FTMC); dr. Milda Stankevičiūtė („Automobilių padangų dalelių ir monospecifinių parazitinių infekcijų ekotoksikologinio potencialo lašišinėms žuvims tyrimai“, Gamtos tyrimų centras); dr. Gintarė Šidlauskaitė („Daugiamečių pupinių ir miglinių žolių variacijos tyrimai žolynuose, siekiant pagerinti agrarinės aplinkosaugos ir derliaus stabilumo rezultatus“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras); dr. Mantas Šimėnas („Fazinių virsmų naujuose maišytuose hibridiniuose perovskituose spektroskopiniai tyrimai“, Vilniaus universitetas (VU); dr. Justas Šlaitas („Lenkiamųjų gelžbetoninių sijų su nemetaline armatūra įstrižojo pjūvio elgsenos analizė“, VILNIUS TECH); dr. Greta Varkalaitė („Laisvai cirkuliuojančių DNR mutacijų profilio analizė sveikų, atrofiniu gastritu ir skrandžio vėžiu sergančių pacientų kraujyje“, LSMU) ir dr. Mantas Žiaunys („Aplinkos poveikis baltymų amiloidinių fibrilių struktūros įvairovei ir jų sąveikai su amiloidofilinėmis molekulėmis“, VU).

Paskui J. Banys perskaitė pranešimą apie tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą Lietuvos mokslų akademijoje. Jis priminė, kad užsienio narių kategorija LMA atsirado 1990 metais. Nuo tada LMA užsienio nariai nuolat svečiuojasi Lietuvoje, dalyvauja akademijos veikloje, skaito paskaitas ir atlieka bendrus projektus su mūsų šalies mokslininkais. Tarp jų – Nobelio premijos laureatai, lazerių fizikos atstovas prof. Žeraras Muru (Gérard Mourou) ir ekonomistas prof. Robertas Dž. Šileris (Robert J. Shiller).

Jau ne vienerius metus LMA organizuoja įvairias tarptautines konferencijas, dalyvauja tarptautinių asociacijų (ALLEA, EASAC ir kt.) veikloje. Yra pasirašiusi nemažai sutarčių su kitų šalių akademijomis. Vienas naujausių tokių bendradarbiavimo susitarimų – su Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija. Iš viso ryšiai užmegzti su 26 užsienio mokslų akademijomis ir Lindau Nobelio laureatų susitikimų taryba bei fondu. Be to, iki 2022 m. LMA koordinavo Lietuvos tyrėjų veiklą Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN. LMA dalyvauja rengiant Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijas, vykstančias kas dvejus metus. Akademija rekomenduoja ekspertus pagal tarptautinių akademijų tinklų poreikius. Labai aktyvūs ir LMA Jaunosios akademijos nariai: dalyvauja Europos akademijų tinklų konsorciume SAPEA ir kitur. LMA leidžiami mokslo žurnalai pasiekia daugiau kaip 30 šalių mokslininkus. Bendradarbiaujama su tarptautinėmis mokslo draugijomis, tokiomis kaip Europos fizikų draugija. LMA yra „L’Oreal“-UNESCO apdovanojimų programos „Moterims moksle“ partnerė, įvairiai remia kovojančios Ukrainos mokslininkus.

Prieš pasirašant memorandumą, KNMA prezidentė K. Zakarja pristatė akademiją ir papasakojo apie Kazachstano mokslo prioritetus. Po reorganizacijos 2023-iaisiais jų nustatyta dešimt. Šalyje veikia 414 mokslo ir eksperimentinės plėtros institucijų. Įdomu, kad net 52 proc. šalies mokslininkų yra moterys. Siekiama stiprinti mokslo intelektinį potencialą. 2022 m. duomenimis, Kazachstane dirba 22 456 mokslo darbuotojai, 18 014 tyrėjų ir 46 proc. sudaro jauni mokslininkai iki 40 metų. Per pastaruosius penkerius metus Kazachstano mokslininkai yra pasiekę neblogų rezultatų: sukurtos penkios vakcinos nuo COVID-19; taip pat sukurta skaičiavimų sistema (Q-Symphony High-Performance Bioinformative Computing), naudojama analizuoti genominius, transkriptomo, egzomo ir kt. biomedicininius duomenis. Šalyje ėmė veikti „Tokamak“ branduolių sintezės reaktorius. Sukurtos greitai įkraunamos superbaterijos ir t. t. Ekspertų grupėse darbuojasi daugiau kaip 1 000 jaunųjų mokslininkų. Baigdama savo kalbą KNMA prezidentė padėkojo LMA už dėmesį ir pabrėžė, kad jos institucija pasirengusi bendradarbiauti mokslo pasiekimų labui.

Baigus šį pristatymą buvo pasirašytas Lietuvos mokslų akademijos ir Kazachstano nacionalinės mokslų akademijos prie Kazachstano Respublikos Prezidento bendradarbiavimo memorandumas.

Renginio metu buvo inauguruoti net trys LMA užsienio nariai. Jiems įteikti diplomai ir nario ženklai. Pirmasis jų – biologas prof. Andrė Frankė (Andre Franke) iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Inauguruotasis akademikas perskaitė pranešimą „20 metų trunkantys genetikos tyrimai – nuostabi kelionė“.

Iš kairės: LMA užsienio narys prof. Andrė Frankė ir LMA prezidentas Jūras Banys.

Jis papasakojo, kad DNR sekoskaita Kylyje prasidėjo gan seniai, 2007 metais. Per tuos metus A. Frankė dalyvavo keliuose genomo projektuose. Pavyzdžiui, šifruojant seniausios mumijos – „ledo žmogaus“ Ėtcio (Ötzi) genomą. Tyrimas padėjo sužinoti, kuo jis mito ir netgi pavyko  rekonstruoti 5000 m. amžiaus žarnyno bakterijos H. pylori genomą. Buvo sukurtas kompleksinių ligų (kolito, Krono ligos, COVID-19) genetinės rizikos žemėlapis. Šiuo metu mokslininkas su kolegomis tiria T-ląstelių imuninį atsaką į pelėsį. Tikėtina, kad pelėsiai sūryje gali sukelti įvairias organizmo reakcijas, lėtines ligas. Labai svarbu sužinoti, ar šie mikrobai yra tokių uždegiminių ligų priežastis. Ketinama įkurti Uždegiminių ligų kompetencijos centrą (Inflammation Excellence Centre).

LMA užsienio narys prof. Abdulas Munemas Muazenas.

Antrasis į sceną buvo pakviestas žemės ūkio mokslininkas iš Belgijos prof. Abdulas Munemas Muazenas (Abdul Mounem Mouazen), kuris jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universitetu, dirba tiksliosios žemdirbystės srityje. Tiksliosios žemdirbystės centrai jau veikia ne tik Belgijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Jis su kolegomis kuria multijutiklių duomenų susiejimo (multi sensor data fusion) sistemas, modeliuoja dirvos ir agrotechnikos sąveiką. Tiria dirvos pokyčius jos apdirbimo metu. Tai yra žemdirbystės inžinerija – dirvos būseną, įvairių cheminių elementų koncentracijas, drėgnumą analizuojančių jutiklių kūrimas. Taip pat jo su kolegomis sukurta internetinė multijutiklių platforma, kaupianti ir analizuojanti tokią informaciją. Joje naudojamos hiperspektrinės, šiluminės kameros, LIDAR. Sistema vertina javų būklę. Tai leidžia labai tiksliai naudoti agrochemikalus, sumažinti trąšų, pesticidų kiekius, taip padidinant derlių ir mažiau kenkiant aplinkai. Dar viena svarbi sritis – tikslioji sėja. Eksperimentai įrodė, kad tokiu atveju žemdirbio pelną galima padidinti 400 Eur/ha.

LMA užsienio narys prof. Saulius Kačiulis.

Trečiasis inauguruotas mokslininkas – medžiagotyrininkas. Tai Italijoje dirbantis prof. Saulius Kačiulis. Jis perskaitė pranešimą „Paviršiaus analizės metodai medžiagotyroje“. Mokslinę veiklą jis pradėjo Puslaidininkių fizikos institute Vilniuje, tyrinėjo karštuosius elektronus. S. Kačiulis pabrėžė, kad naujos kartos medžiagos, kurių taip reikia įvairioms pramonės, medicinos sritims, gimsta modifikuojant paviršius dvimatėje erdvėje. Deja, įprastiniai matavimo metodai netinka tokiems nanostruktūrizuotiems paviršiams matuoti. Todėl pats geriausias metodas – fotoelektroninė spektroskopija, nors neretai prireikia ir sinchrotrono. Mokslininkas su kolegomis tyrė dujų ir biosensorius, analizavo įvairių metalų lydinius, kompozitines medžiagas, biologiškai suderinamas medžiagas medicinai. Pastaruoju metu jis kuria metalų superlydinių, dvimačių medžiagų (nanovamzdelių, fulerenų, grafeno ir kt.) analizės metodus.

Italijos Respublikos ambasadorius Diegas Ungaras (Diego Ungaro) pasidžiaugė, kad mokslo ryšius tarp Italijos ir Lietuvos įkūnija tokie mokslininkai kaip prof. S. Kačiulis. Bendradarbiaudami kartu stipriname savo kompetencijas augančių iššūkių akivaizdoje. Jo manymu, Europos valstybės turi bendradarbiauti dar aktyviau, kad atsilaikytų globalioje konkurencinėje kovoje. Todėl džiugu, kad ir Jungtinė Karalystė vėl prisijungia prie programos „Europos Horizontas“. Baigdamas D. Ungaras palinkėjo LMA didelės sėkmės ir vystyti Europos bei pasaulio mokslo kompetencijas. Po jo kalbėjęs Kazachstano ambasadorius Timuras Urazajevas (Timur Urazayev) padėkojo LMA prezidentui ir susirinkusiems akademikams dėl memorandumo pasirašymo. Jis pareiškė tikįs, kad mokslo ryšiai tarp Lietuvos ir Kazachstano plėtosis toliau. Nes visi svajojame sukurti geresnį ir saugesnį pasaulį.

LMA narių visuotinio susirinkimo pabaigoje LMA vadovybė pakvietė naujus narius, užsienio svečius bei ambasadorius bendrai nuotraukai.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA