Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui habilituotam daktarui Raimondui Čiegiui – 65

Spalio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrajam nariui prof. Raimondui Čiegiui sukanka 65 metai.

Lietuvos mokslų akademijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gražios sukakties proga ir linki įkvėpimo naujoms idėjoms, jų įgyvendinimo, gyvenimo pilnatvės ir kuo geriausios kloties Jums ir Jūsų artimiesiems.

Ateities modeliuotojas

„Matematikas vienu metu turi būti ir studentas, ir profesorius, nes mokymasis visą gyvenimą yra jo kasdienybė“; „Tai tech­­­no­logijos, kurios kuria mūsų ateitį“, – sako upes tekėti atgal priverčiantis Raimondas Čiegis, apibūdindamas savo mokslo sritį – matematinį modeliavimą. Šalia rimtosios matematinės tėkmės išsitenka ir keliautojo, lobių ieš­kotojo vaga. „Jeigu jūs mane pamatysite užsikabarojusį ant tilto atbrailos, nemanykite, kad ruošiuosi šokti į upę. Va­di­nasi, aš ieškau lobio“, – perspėja profesorius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematinio modeliavimo ka­ted­ros vedėjas profesorius R. Čie­­­­­gis savo kasdienę veiklą apibūdina taip: „Aš niekada nedirbu – to, ką darau, negalėčiau pavadinti darbu, nes ši sritis man įdomi. O jeigu man įdomu, ne tik neskaičiuoju valandų, bet ir miegoti galiu neiti. Ir už tai man dar moka didelį atlyginimą – duoda savotišką premiją.“

Į jo mėgstamos veiklos sritį (žodžio „darbas“ taip ir nepavartoja) dar įeina dažnos kelionės – į užsienio universitetus R. Čiegis vyksta skaityti paskaitų, dalyvauti konferencijose, dirbti projek­tuose. „Jam tai dar viena dovana – juk sutinka daugybę įdomių žmonių, pabendrauja, jau galėtų būti neblogas daugelio Eu­ropos miestų gidas“, – žurnale „Veidas“ rašė žurnalistė Inga Necelienė.

Svarbiausi R. Čiegio darbai iš skaitinių metodų netiesinėms diferencinėms lygtims spręsti, lygiagrečiųjų algoritmų, matematinio modeliavimo. Sudarė ir ištyrė baigtinių skirtumų schemas, aproksimuojančias uždavinius su nelokaliomis kraštinėmis sąlygomis. Sukūrė bendrąją metodiką, pagrindžiančią daugelio netiesinių skirtuminių schemų konvergavimą. Taip pat lygiagrečiuosius algoritmus, kurie taikomi tiesinių lygčių sistemoms spręsti, daugialypiams integralams skaičiuoti ir netiesiniams skysčių filtracijos uždaviniams spręsti.

Pastaruosius du dešimtmečius kompiuterių skaičiuojamajai galiai stiebiantis į naujas aukštumas, virtualieji modeliai ir skaitinis modeliavimas tapo ne tik vienu pagrindinių būdų gauti naujų žinių, bet ir iš esmės pagreitino bei išplėtė fundamentaliųjų tyrimų galimybes. Virtualioji realybė susilieja su fiziniu pasauliu, todėl labai padaugėjo matematinių uždavinių, kuriuos reikia spręsti. Pagrindinis matematinio modeliavimo principas – tiriamas realus objektas pakeičiamas ma­tematiniu modeliu, o vėliau – virtualiuoju ob­jektu.

Diferencialinės lygtys naudojamos modeliuojant įvairiausius fizinius, biologinius procesus, dangaus kūnų judėjimą, projektuojant tiltus ar aprašant neuronų sąveiką. Deja, tokie matematikų sudaryti matematiniai modeliai vis rečiau gali būti išsprendžiami. Vis dėlto sprendinius galima aproksimuoti taikant skaitmeninius metodus. Nors matematika daugeliui atrodo abstraktus mokslas, būtent dėl šios srities specialistų darbų, sukurtų formulių ir taikant skaičiavimo bei modeliavimo metodus, atsirado „Google“ paieškos sistemos, GPS transporto priemonių valdymo sistemos, elektroninė bankininkystė, išmaniaisiais įrenginiais grindžiama medicina ir kita.

Prof. R. Čiegio pasiekimai įvertinti Lietuvos mokslo premijomis 1995 m. (su bendraautoriais F. Ivanausku ir M. Sapagovu) ir 2017 m. (su bendraautoriais M. Sapagovu ir A. Štikonu).

Džiaugiamės akademiko Raimondo Čiegio pasiekimais ir linkime dar daug naujų idėjų bei jų įgyvendinimo.

LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius