Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Kodėl Konstitucijos diena man svarbiau nei Gegužės 1-oji, Joninės ir Žolinė kartu sudėjus?

2023 10 25

Kodėl Konstitucijos diena man svarbiau nei Gegužės 1-oji, Joninės ir Žolinė kartu sudėjus?

Akad. Vytautas Nekrošius 

Spalio 25 d. yra paskelbta Konstitucijos diena, nes būtent šią dieną 1992 m. įvyko Lietuvos piliečių referendumas, kurio metu visuotiniu balsavimu buvo priimta mūsų visų Konstitucija.

Jeigu Lietuvos piliečio šiandien paklaustume, ką jam reiškia Konstitucija, greičiausiai išgirstume jau šablonu virtusį atsakymą, kad tai svarbiausias įstatymas ir kad jam negali prieštarauti jokie kiti įstatymai (būtent tokį dažniausiai gaunu atsakymą, vesdamas pamokas mokiniams). Formaliai atsakymas kaip ir teisingas, bet ar Jums neatrodo, kad kažko jame trūksta? Kažko, kas išskirtų šią dieną nuo Statybininkų ar Teismo ekspertų dienų, kurios taip pat yra priskiriamos atmintinų dienų grupei, vadovaujantis Atmintinų dienų įstatymu. Kažko, kas bent jau prilygintų šią dieną Gegužės 1-ajai, Joninėms ar Žolinei, kurios, vadovaujantis Darbo kodekso 123 straipsniu, yra laikytinos švenčių dienomis (paprastai tai nedarbo dienos). Taigi, ko trūksta?

Man trūksta jausmo ir suvokimo, kas iš tikrųjų mums turėtų būti Konstitucija. Man Konstitucija pirmiausia svarbaus Tautos susitarimo ženklas. Mintimis persikelkime į 1991–1992 metus ir prisiminkime, kaip viskas buvo.

Labai susiskaldžiusi Lietuva – vieni už Landsbergį, kiti už Brazauską. Ir Konstitucijos projektai du – vienas prezidentinės respublikos, su labai stipriu prezidentu, kitame siūlomas parlamentinės respublikos modelis, kuriame svarbiausias yra parlamentas. Aukščiausioji Taryba taip susipykusi, kad dalis jos narių net paskelbė „parlamentinę rezistenciją“ ir boikotavo Parlamento darbą. O čia dar visokios jedinstvos su iš kremliaus inicijuojamais mitingais ir sovietų kariuomenė, dar nepalikusi Lietuvos. Visame šiame chaose ir pavojuose įvyksta du labai svarbūs įvykiai – du susitarimai. Parlamentas sugeba susitarti dėl vieno bendro, nors ir kompromisinio, Konstitucijos projekto. Iki šių dienų kai kurie kompromisai yra tikras galvos skausmas politikams, bet be jų gal šiandien visai Konstitucijos neturėtume. Pagaliau, niekas nesakė, kad demokratija yra lengva. Antrasis susitarimas – tai Tautos susitarimas balsuoti už šią Konstituciją. Taigi, Konstitucija man – tai Tautos sutartis dėl pagrindinių visų mūsų vertybių ir bendrų sugyvenimo principų. Aš dalyvavau tame referendume ir jaučiausi būtent taip, jaučiausi, kad pasirašau po sutartimi, kuri nulemia, kaip gyvens mano, mano vaikų ir anūkų, ir dar daugelis kitų kartų. Žmonės tą dieną sugebėjo suprasti ypatingą istorinę momento svarbą ir, pamiršę visas priešpriešas bei nesutarimus, visuotiniu balsavimu priimti mūsų visų Konstituciją, t. y. pasirašyti pačią svarbiausią savo gyvenimo sutartį, kuri lėmė demokratinę Lietuvos raidą Vakarų demokratijos link.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad  Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų LR piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimoms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė (2014-07-11 KT nutarimas).

Žvilgterkime į Justino Marcinkevičiaus parašytą Konstitucijos preambulę ir tikrai pajausime, kad Konstitucijos diena yra svarbesnė nei Joninės, Gegužės 1-oji ir Žolinė kartu sudėjus. Įsiskaitykime į šiuos poeto žodžius:

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią 
KONSTITUCIJĄ

Jokiame kitame įstatyme nieko panašaus nerasime, nes Konstitucija nėra tiesiog aukščiausią galią turintis įstatymas. Konstitucija – tai mūsų laisvė, mūsų istorija, mūsų dabartis ir ateitis. Konstitucija – tai kiekvieno žmogaus galimybė pasakyti valstybei STOP, kai ji neteisėtai bando kėsintis į mūsų privatumą ar nuosavybę, tai galimybė realiai dalyvauti valstybės valdyme ir pačiam, nepriklausomai nuo visokių valdininkų ir valdininkėlių norų, kurti savo gyvenimą. Visos šios vertybės nėra savaime suprantamos (tiesiog žvilgterkite į rytus nuo Lietuvos). Mes jas turime taip pat ir todėl, kad 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos žmonės nuėjo prie balsadėžių ir pasirašė tą savo gyvenimo sutartį.

Todėl su visa pagarba statybininkams ar teismo ekspertams, Konstitucijos diena yra svarbiau, daug svarbiau.