Naujienų archyvas

ALILETOESCUR. PRIE BALTŲ KALBOTYROS IŠTAKŲ: TEORIJOS IR JŲ KALBINĖ APLINKA XVI AMŽIUJE

2023 10 31

Spalio 27 d.  Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje vyko LMA užsienio nario prof. Pietro Umberto Dinio knygos „Aliletoescur. Prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje“ (Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2023) sutiktuvės. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Italijos Respublikos ambasados Lietuvoje laikinoji reikalų patikėtinė dr. Alice Barberis, Italų kultūros instituto direktorius dr. Vieri Sorace-Maresca, knygos rėmėjai europarlamentaras Algirdas Saudargas irArtūras Mrazauskas,akad. Bonifacas Stundžia, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, vertėja Aušra Gataveckaitė-Bakanė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslo leidybos grupės vadovė Eglė Pacevičienė, knygos autorius prof. P. U. Dini. Klausimų uždavė akad. Domas Kaunas, Rimantas Matulionis. Renginį vedė akad. Grasilda Blažienė. Renginį organizavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, Italijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Italų kultūros institutas, Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra.

Pietro Umberto Dini – filologas, kalbininkas ir vertėjas. Yra Pisos universiteto Filologijos, literatūros ir lingvistikos skyriaus ord. profesorius, dėsto baltų filologiją, lietuvių kalbą ir kultūrą, bendrąją kalbotyrą ir vertimą. Anksčiau dėstė istorinę bei bendrąją kalbotyrą Potenzos universitete ir baltų kalbas Oslo universitete. Specializavosi Vilniuje, Krokuvoje, Rygoje ir Göttingene. Jo knyga Le lingue baltiche (1997) išversta į lietuvių (Baltų kalbos. Lyginamoji istorija, 2000), latvių (Baltu valodas, 2000), rusų (Балтийские языки, 2002) kalbas, naujai papildyta ir pataisyta buvo išleista anglų (Foundations of Baltic Languages, 2014) ir lietuvių (Baltų kalbų lyginamoji kalbotyra, 2018) kalbas. Išleido: H. J. Lysius. Mažasis katekizmas (1993), L’inno di S. Ambrogio di Martynas Mažvydas (1994), Studies in Baltic and Indo-European Linguistics. In Honor of W. R. Schmalstieg (kartu su Ph. Baldi, 2004), G. Devoto (2004) bei G. Bonfante (2009) Baltistikos raštai (kartu su B. Stundžia). Parašė keliolika mokslo monografijų, tarp jų: Aliletoescvr: linguistica baltica delle origini. Teorie e contesti linguistici nel Cinquecento (2010), Baltų filologijos studijos. Rinktiniai raštai (2011), Ins undeud∫che gebracht. Sprachgebrauch und Übersetzungsverfahren im altpreußischen Kleinen Katechismus (2014), Prelude to Baltic Linguistics (2014), L’Anello baltico. Lituania, Lettonia, Estonia: un profilo storico culturale (11991,22018), Foundations of Old Prussian. Philology and linguistics (2023). Tarptautiniomokslo žurnalo Res Balticae. Miscellanea italiana di studi baltistici, įkurto1995 m. kartu su N. Mikhailovu (13 tomų) ir 2014 m. pradėtos knygų serijos Studia Baltica Pisana (6 tomų) redaktorius.  Vilniaus universiteto garbės daktaras (2005), Latvijos (2004), Göttingeno (2010) mokslų akademijų narys, LMA užsienio narys (2007). Yra laimėjęs A. von Humboldto fondo stipendiją (1996–1997) ir tyrimų premiją (2003). Apdovanotas Lietuvos Respublikos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002), trijų Baltijos mokslų akademijų medaliu (2010),  J. Endzelyno premija (2011), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu Nešk savo šviesą ir tikėk už beveik 30 metų lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrinėjimą (2016).

 

Pateikiama akad. G. Blažienės kalba:

Garbūs susirinkusieji, garbūs svečiai Ekscelencijos ir Kolegos,

Rankoje laikau nelengvą knygą, turiu galvoje svorį, o ne turinį, kuris yra nepakeliamo svarumo. Taigi Aliletoescur.

Prima Editione settembre 2010. Linguistica baltica delle origini. (Prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje). Secunda editione settembre 2023. Pavadinimą įkvėpė Leonhardo Thurneysserio iš Turno Onomasticon (1583) žodžiai Liuiʃch, Letiʃch, Oes[t]niʃch ir Curiʃch. Skiemenų žaismė artima knygos autoriaus, baltistikai atsidavusio mokslininko, mūsų bičiulio prof. Pietro Umberto Dinio, mintims ir sielai.

Taigi vėl bus kalbama apie baltų teorijos ištakas ir jų kalbinę aplinką XVI amžiuje ir apie idėjas. Šiandien susirinkome iš vienos gildijos, atsidavę mokslui plačiąja ir siaurąja prasme pasveikinti Knygos ir jos Autoriaus. Kalnus gėrybių turi ši knyga abiem kalbomis ir tarsi uola stovi autorius, mūsų pavadinamas ir Petru, parašęs daug knygų, išleidęs jas ne viena kalba, daugybę straipsnių ne vien baltistikos tematika. Rūpi jam ir katalonų kalba, rūpi, kad daugelio kalbų neištiktų ne vienos baltų kalbos likimas. Pietro Umberto Dinis kupinas uolumo, ambicijų ir gebėjimo dirbti. Jo planai pavyksta, Nežinau, ar esama Pietro erdvėje nepavykusių planų sandėliuko. Mokslas yra būtinybė o ne kaklaraiščio smeigtukas ar tradicinis autoriaus šalikas rudeniop, nors ir dar nešalta mūsų pojūčiais mąstant, atvykus į Vilnių, į taip jo godojamą Lietuvą. Pizoje vėrėsi pasaulis, keliai, kuriais einant šiandien sutinkamos knygos. Autorius visą laiką mato daug galimybių, tepadeda visos baltų gerosios jėgos tas galimybes įgyvendinti. Autorius ryžtingai vertina XVI amžiaus kolegas, bet jų neteisia. O tai svarus argumentas prieš įvairiausius pasišnabždėjimus. Rankose laikome svarius darbus, matuojamus ne vien spaudos ženklais ar kilogramais, bet ir darbo valandomis, dienomis, o ir naktimis. 

Pietro Umberto Dinis nėra mūsų svečias, jis saviškis, priklausantis baltų pasauliui, dar gyvam šitame žemės lopinėlyje ir buvusiai mūsų erdvės didybei. Nuo daugelio dalykų galima išsivaduoti mokslininkui, bet nuo mokslo – vargu. Pietro Umberto Dinio rašymas pagavus, kūryba sodri, kupina neįkainojamos informacijos ne vien dėl to, kad jam buvo atviros tos durys, kurios mums buvo uždarytos, o dėl begalinio smalsumo, užsidegimo, noro ieškoti ir rasti.

Ne vienerius metus puoselėjau idėją išleisti Aliletoescur lietuvių kalba, ji buvo įgyvendinama lėtokai, bet ja pavyko uždegti knygos rėmėjus, mielus ir gerbiamus bičiulius, Artūrą Mrazauską ir Algirdą Saudargą, trijų vyriausybių užsienio reikalų ministrą, vėliau europarlamentarą. Knyga buvo pradėta versti Lietuvių kalbos institute, su mumis darbavosi ir šaunuolė vertėja Aušra Gataveckaitė. Vėliau idėja sėkmingai buvo tęsiama doc. dr. Diego Ardoino, Italų kultūros instituto, leidyklos, dabar vadinamos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru, išleidusios ne vieną Autoriaus knygą.

Džiugi ir svarbi ši šventė šiandieną Lietuvos mokslų akademijai, pagerbiančiai savo užsienio narį. Kiek daug įkarščiu spindinčių akių, daug gražių, šviesių žmonių.

Bendravome ir draugavome visi praeityje, bet bendrystė ir draugystė praaugo mus dabarčiai ir, viliuosi, ateičiai. Ačiū, Pietro, vienijusiam kartais pabirusias mūsų mintis ir mus pačius. Ačiū, kad Pizoje turime kur priglausti ne tik rankas, kad jos būtų užimtos rašymu, bet ir galvą, mintyse turiu ne vien Scuola Normale Superiore, bet ir jaukius Pietro namus bei supratingą ir atidžią jo šeimą. Įsitikinusi, kad šis mūsų susitikimas nėra paskutinis, sveikinsime Pietro Umberto Dinį ir kaip talentingą vertėją, ir kūrėją Indi, sveikinsime jo ieškojimus ir atradimus. Ačiū Autoriui, ačiū visiems atėjusiems. Pritardama Rimvydui Stankevičiui tariu: „Kelionės baigiasi, o kelias tęsiasi.“

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA