Naujienų archyvas

Lietuvos mokslų akademijos nariui prof. habil. dr. Antanui Andrijauskui – 75

Gerbiamasis Jubiliate,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus jubiliejaus proga.

Esate vienas žinomiausių estetikos, meno filosofijos, idėjų istorijos, civilizacijos teorijos tyrėjų komparatyvistų Lietuvoje, universalių enciklopedinių interesų mokslininkas. Nedaug kas Lietuvoje išleido tiek knygų ir jų serijų: paskelbėte 26 monografijas, 47 studijas, per 650 mokslo darbų įvairiomis kalbomis, sudarėte 45 knygas iš filosofijos istorijos, estetikos, meno filosofijos, menotyros, kultūrologijos, civilizacinės komparatyvistikos, orientalistikos, kurios pasižymi teorinių įžvalgų gelme ir platumu, liudija Jūsų išskirtinę erudiciją, aukštą humanitarinę kultūrą. Sukūrėte reikšmingą nacionalinio mokslo ir kultūros fenomeną.

Tarp savo srities specialistų esate plačiausiai pasaulyje žinomas ir didžiausią tarptautinį autoritetą turintis Lietuvos mokslininkas. Tai rodo užsienyje paskelbtų Jūsų mokslo darbų bei tarptautinėse konferencijose perskaitytų pranešimų gausa, veikalų citavimas užsienio mokslininkų tekstuose.

Įspūdingas Jūsų mokinių ir doktorantų skaičius yra svarus Jūsų nuopelnas rengiant naują Lietuvos komparatyvistų, orientalistų, kultūrologų, estetikos, meno filosofijos specialistų ir menotyrininkų kartą.

Jūsų mokslinė veikla įvertinta prestižiniais apdovanojimais: Lietuvos mokslo premija, Japonijos fondo nominacija už knygą „Tradicinė japonų estetika ir menas“, „Lumen“ fondo, Prano Dovydaičio, „Varpų“ ir kitomis premijomis.

Dėkodami už nuoširdų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslų akademija, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriumi, linkime Jums, mielas Akademike, stiprybės, veržlaus kūrybinio džiaugsmo, naujų prasmingų veikalų, sėkmės ir asmeninės laimės.

Prezidentas Jūras Banys
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius
2023 m. lapkričio  3  d., Vilnius

Skaitykite akad. Antano Andrijausko straipsnį „Čiurlionio egodokumentikos likimas istorinių virsmų verpetuose“