Naujienų archyvas

Akademikai ‒ biologijos mokytojams

2023 11 06

Lapkričio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius kartu su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija surengė konferenciją „Biomedicinos mokslų naujienos“. Renginio tikslas ‒ skleisti naujausias biologijos ir medicinos mokslo žinias Lietuvos biologijos mokytojams.

Konferencijos dalyvius sveikino LMA prezidentas Jūras Banys. Jis pažymėjo, kad dėl šiuo metu mokytojų biologų nuoširdaus darbo ir perduodamų įgytų žinių daug gabių abiturientų renkasi biologijos ir medicinos studijų programas universitetuose, vėliau dalis jų papildo mokslininkų gretas. Šios mokslo sritys Lietuvoje klesti.

Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos prezidentas Rokas Bėliakas pasidžiaugė, kad jau daug metų tradiciškai kartu su LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriumi organizuojamos konferencijos biologijos mokytojams yra reikšmingos ir naudingos. Šiose kasmetėse konferencijose mokytojai sužino daug naujų, aktualių dalykų, išgirsta žinių, kuriomis vėliau gali dalytis su savo auklėtiniais.

 

Iš dešinės: buvę Lietuvos mokytojų asociacijos prezidentai Simas Ignatavičius, Romas Darofėjus, Rokas Bėliakas, konferencijos metu išrinkta naujoji prezidentė Asta Navickaitė; akad. Limas Kupčinskas ir dr. Jadvyga Olechnovičienė.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas Limas Kupčinskas, sveikindamas susirinkusius mokytojus, sakė, kad šios specialybės mokytojų užduotis – sudominti jaunus žmones gyvybės mokslais. „Galbūt kai kurie iš jūsų mokinių pasirinks medicinos ar biologijos studijas, nes Lietuvoje jos yra aukščiausio tarptautinio lygio, ir galbūt geriausi abiturientai pasieks panašių, kaip akad. Virginijaus Šikšnio, laimėjimų“, – teigė akad. L. Kupčinskas.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir naujausiomis žiniomis dalijosi žymūs medicinos ir biologijos srities mokslininkai.

 

Toronto ir Vilniaus universitetų profesorius Artūras Petronis pristatė pranešimą „Ląstelės epigenetinis laikrodis ir jo reikšmė vystymuisi, senėjimui ir lėtinių ligų atsiradimui“. Jis visiems suprantamai paaiškino pagrindines epigenetikos sąvokas. Tradiciniu supratimu ligos yra sukeliamos pakitusių (mutavusių) genų, jiems sąveikaujant su kenksmingais aplinkos veiksniais. Prieš keletą dešimtmečių buvo išvystyta ir epigenetinė ligos teorija. Epigenetiniai faktoriai yra tarsi genominio kelio ženklai, nurodantys, kokioje ląstelėje vienas ar kitas genas turi pasireikšti, o kurioje jis turi būti slopinamas. Visa tai sukuria didžiulę ląstelių įvairovę: suaugusio žmogaus kūne yra trilijonai ląstelių, skirstomų į įvairius tipus: smegenų, raumenų, kepenų, odos ir kitus. Jeigu ištirtume tokias skirtingas ląsteles iš to paties individo, paaiškėtų, kad visos jos turi tą pačią genetinę medžiagą, tuos pačius genus. Bet jų epigenomai labai skiriasi, ir būtent tai nulemia ląstelių išvaizdos ir funkcijų skirtumus. Yra manoma, kad net nedideli nukrypimai nuo epigenetinės normos gali sukelti ligą. Naujos epigenetinių tyrimų galimybės atsivėrė atradus, kad epigenetiniai faktoriai yra svarbi ląstelės „laikrodžio“ dalis. Pasirodo, jog ląstelių epigenomai svyruoja 24 valandų periodiškumu – taip, kaip Žemės sukimasis aplink savo ašį, ir kaip žmogaus miego, būdravimo ar maitinimosi ritmai. Kiekviena žmogaus kūno ląstelė turi savo vidinį epigenetinį laikrodį. Tyrimų laboratorijose mes bandome surasti sugedusius „laikrodžius“, kurie tiksi arba per greitai, arba per lėtai – ir suprasti, kaip tai gali sutrikdyti normalią ląstelių veiklą, sukeliančią vėžį, diabetą, psichikos ir kitas ligas. Pagal A. Petronį, žmogaus ląstelių virsmų ciklas trunka 24 valandas. „Ir šiuo ritmu tiksi visos mūsų ląstelės visuose lygiuose, įskaitant epigenomą“, – pabrėžė profesorius. Jo teigimu, šis atradimas leidžia pasiūlyti naują ligų atsiradimo modelį. „Ko gero, ateina laikas, kai tie ciklai ima trikti, kas yra viena iš priežasčių, kodėl pradedame sirgti ir senstame“, – teigė A. Petronis.

Profesorius išsakė viltį – kadangi dabar turime galimybių redaguoti genomą, ateityje gali pavykti sukurti metodus redaguoti epigenomą.

Jurgita Skiecevičienė, LMA Jaunosios akademijos narė, 2021 m. Lietuvos mokslo premijos laureatė, 2018 m. „L’Oréal Baltic“ „Moterys moksle“ stipendijos laureatė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimų instituto profesorė savo pranešime „3D žarnyno organoidai – ar jie gali pakeisti laboratorinių gyvūnų modelius ligų tyrimuose?“ apžvelgė naujos molekulinių tyrimų technologijos – 3D organoidų – sukūrimą. Organoidas – tai miniatiūrinė ir supaprastinta trijų dimensijų in vitro pagaminto organo versija, kuri imituoja pagrindinį funkcinį, struktūrinį ir biologinį to organo sudėtingumą. Jie gaunami iš vienos ar kelių audinio ląstelių, embrioninių kamieninių ląstelių arba indukuotų pluripotentinių kamieninių ląstelių, kurios gali savaime organizuotis trimatėje kultūroje dėl joms būdingo atsinaujinimo ir diferenciacijos galimybių. Nuo 2010-ųjų pradžios organoidų auginimo technika sparčiai tobulėjo, ir tai įvardijama kaip vienas didžiausių pastarųjų metų mokslo laimėjimų. Mokslininkai naudoja organoidus, kad tyrinėtų vystymąsi ir ligas laboratorijose ir pramonėje, kad galėtų atrasti ir kurti vaistus, pritaikyti individualizuotą diagnostiką ir mediciną, genų ir ląstelių terapiją, audinių inžineriją ir regeneracinę mediciną. Prof. J. Skiecevičienė pristatė ir jos koordinuojamą programos „Europos horizontas“ aštuonių valstybių projektą, kuriame tiriamos dietos, mikrobiomo ir žarnyno ligų sąsajos naudojant žarnyno organoido metodiką.

 

LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, 2022 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatėGreta Varkalaitė perskaitė pranešimą „Skystoji biopsija – ar galime iš kraujo molekuliniais metodais tiksliai vertinti navikinio proceso eigą?“ Pranešėja pabrėžė, kad navikiniai susirgimai išlieka viena didžiausių visuotinių sveikatos problemų 21 amžiuje. Šiuo metu taikoma vėžio diagnostika daugiausia paremta įvairiais instrumentiniais tyrimais, tokiais kaip endoskopinė biopsija ar kompiuterinė tomografija, tačiau nepaisant instrumentinių tyrimų įvairovės, vėžiu sergančių pacientų sveikatos priežiūra vis dar reikalauja nemažai iššūkių. Dažnai audinių biopsijos tyrimai sukelia mažesnių ar didesnių komplikacijų (skausmą ar kraujavimą), o atlikti nuolatinius pakartotinius tyrimus yra sudėtinga. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai ypač intensyviai ieško būdų, kaip navikų invazinius diagnostinius metodus pakeisti pacientui „draugiškais“ metodais, tokiais kaip skystoji biopsija. Skystoji biopsija yra navikinės kilmės ląstelių ar molekulių analizė iš kraujo ar kitų kūno skysčių, tokių kaip šlapimas ar skrandžio sultys. Šis tyrimas, galima sakyti, yra revoliucinis: jis potencialiai įgalina neinvazinį naviko tyrimą, pakartotinį ir pacientui neskausmingą navikinio proceso sekimą bei atsako į gydymą vertinimą molekuliniu lygiu. Pranešėja, remdamasi savo tyrimais, parodė, kad skystoji biopsija yra labai svarbi ne tik ankstyvai ligų diagnostikai, bet ir fundamentiniu požiūriu – norint iš esmės suprasti navikinius procesus. Ji gali būti atspirties taškas kuriant būsimas personalizuotas molekulinėmis technologijomis pagrįstas diagnostikos strategijas, siekiant gerinti vėžio pacientų sveikatos priežiūrą.

 

2022 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas akad. Linas Mažutis (Vilniaus universitetas) pristatė pranešimą „Vienos ląstelės molekuliniai tyrimai ir jų reikšmė biologijai ir medicinai“. Autorius dalyvavo kuriant šią naują molekulinių tyrimų technologiją. Atliekant vienos ląstelės seką tiriama atskirų ląstelių nukleino rūgščių sekos informacija, naudojant optimizuotas naujos kartos sekos nustatymo technologijas, užtikrinančias didesnę ląstelių skirtumų skiriamąją gebą ir geresnį atskiros ląstelės funkcijos supratimą jos mikroaplinkos kontekste. Pavyzdžiui, sergant vėžiu, atskirų ląstelių DNR sekos nustatymas gali suteikti informacijos apie mutacijas, kurias perneša mažos ląstelių populiacijos. Vystymo metu atskirų ląstelių išreikštų RNR seka gali padėti suprasti skirtingų ląstelių tipų egzistavimą ir elgesį. Mikrobinėse sistemose tos pačios rūšies populiacija gali pasirodyti genetiškai kloninė. Vis dėlto, vienos ląstelės RNR seka arba epigenetinės modifikacijos gali atskleisti ląstelių kintamumą, o tai gali padėti populiacijoms greitai prisitaikyti, kad išgyventų besikeičiančioje aplinkoje.

 

Lietuvos visuomenei aktualūs vis didėjančio narkotikų tarp jaunimo vartojimo klausimai buvo aptarti gydytojos Viktorijos Antonovos-Šiaudvytės (Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centras) pranešime „Senieji ir naujieji narkotikai ir jų priklausomybės išsivystymo mechanizmai“. Pranešėja pabrėžė, kad nelegaliose laboratorijose sintezuojami naujos kartos narkotikai, kurie neaptinkami organizmo skysčiuose įprastiniais metodais, – didelis iššūkis tiek medikams, tiek visuomenei, todėl jaunų žmonių švietimas, moksleivių užimtumo popamokinėse veiklose didinimas bei narkotikų kontrolė gali padėti sumažinti narkotikų plitimo daromą žalą.

 

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, 2022 m. LMA Tado Ivanausko gamtosaugos premijos laureatė Eugenija Kupčinskienė skaitė pranešimą „Invaziniai augalai Lietuvoje ir jų plitimo mechanizmai ir keliai“. Ji pristatė savo atliekamų invazinių augalų Lietuvoje tyrimų duomenis ir aptarė invazinių rūšių tyrimo būdus – morfologinius, fiziologinius, biocheminius, ekologinius (negyvosios aplinkos ir greta augančių rūšių), molekulinius-genetinius metodus. Taip pat pristatė dabartinių Lietuvos invazinių augalų rūšių sąrašą (rūšių sisteminė būklė, gyvenimo forma), šalis, iš kurių į Lietuvą pateko invaziniai augalai, apžvelgė Lietuvos invazinių augalų aplinkos būdingas savybes, invazinių augalų apribojimą, naikinimą. Iškeltas ir nagrinėtas klausimas, ar su visomis invazinėmis rūšimis įmanoma kovoti ir ar reikia.

 

Konferencijoje dalyvavo per 110 biologijos mokytojų iš visos Lietuvos. Mokytojai šią tradicinę kasmetę konferenciją vertina žinodami, kad tikrai gaus naujausių mokslo žinių, kurias galės perteikti moksleiviams. Galbūt ne vienas iš jų pasirinks medicinos ar gyvybės mokslų studijas aukštosiose mokyklose.

Akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA