Naujienos

Atgal

Naujienų archyvas

Globalaus atšilimo poveikis globaliai ir nacionalinei energetikai

2023 11 09

Lapkričio 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus organizuota diskusija apie globalaus atšilimo ryšį su energetika. Diskusiją vedė akad. Gintautas Tamulaitis.

Įžanginiame pranešime Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius akad. Arūnas Bukantis glaustai ir vaizdžiai apžvelgė naujausius duomenis apie klimato šilimą.

Iš kairės: akademikai Arūnas Bukantis ir Gintautas Tamulaitis.

Jau seniai nekyla abejonių, kad vidutinė temperatūra Žemėje pastaruoju metu kyla itin sparčiai, nuo XIX a. vidurio jau pakilo 1,2 laipsnio ir pasiekė rekordinį per pastaruosius du tūkstantmečius, kiek tai įmanoma netiesiogiai įvertinti, lygį. Sparčiai tirpsta kalnų ledynai, vasaros pabaigoje lieka vis mažiau ledo Arktyje (nuo 1979 m. mažėja po 12,2 proc. kas 10 metų), Antarktidos ledynai ilgiausiai išlaikė savo įspūdingą tūrį, bet pastaraisiais metais irgi pradėjo sparčiai tirpti. Menka paguoda, kad vandens lygis Baltijos jūroje ties Klaipėda nuo XIX a. vidurio pakilo tik 15 cm, kai vidurkis pasauliniame vandenyne – 25 cm, bet įdomu sužinoti, kad to lygio kilimą labiausiai lemia ne ledynų tirpimas (36 proc. iš tų 25 cm) ar padidėjęs vandens srautas iš upių (9 proc.), o vandens šiluminis plėtimasis dėl šylančio vandenyno (55 proc.). Vandenynai užima 70 proc. Žemės paviršiaus ploto, o jo vidutinis gylis – apie 3,5 km, tačiau temperatūros padidėjimas jau jaučiamas net 5 km gylyje. Pasaulinis vandenynas sugeria net 25 proc. šiuo metu į atmosferą išmetamo anglies dioksido, bet pasekmės blogos – vandenynai rūgštėja, darosi nedraugiškesni tai didžiulei juose gyvenančiai biomasei, vis dar besistengiančiai palaikyti deguonies ir anglies dioksido balansą. Katastrofiškai išaugo katastrofų skaičius, net tris kartus. 76 proc. katastrofų – hidrometeorologinės (potvyniai, uraganai, viesulai ir pan.). Tai tik keli štrichai iš įdomaus pranešimo. Žinoma, neliko neaptartas ir anglies dioksidas bei jo mažesniosios bet daug aršesnės šiltnamio efektą stiprinančios dujos. Klausimų kilo dėl CO2 emisijos ir sugerties balanso vykdant įvairias veiklas ir skirtingose valstybėse, dėl vandens garų poveikio šiltnamio efektui, kuris, kylant atmosferos temperatūrai, stiprėja dėl ore didėjančios vandens garų masės. 

Kryptį tolesnėms diskusijoms nulėmė faktas, kad tik maždaug ketvirtadalis dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo CO2 atsiranda dėl energijos gamybos, o likusi dalis – dėl energijos vartojimo (pramonėje, namų ūkiuose, transporte ir kitur). Tad diskusija pakrypo į žmonijos poveikio gamtai platesnius aspektus. Tai itin pabrėžė akad. Jurgis Kazimieras Staniškis, kuris yra vienas dokumento „Ateitis yra dabar: mokslas darniam vystymuisi pasiekti“ autorių, Jungtinių Tautų Organizacijos suburtų iš skirtingų mokslo krypčių įvairių šalių mokslininkų. Akademiko nuomone, klimato kaitos problemos negali būti išspręstos laikantis tradicinės rinkos ekonomikos paradigmos, kuri yra paremta ekonominio augimo siekimu ir pasikliovimu naujomis technologijomis.

Akademikas Jurgis Kazimieras Staniškis.

Didžiausių problemų atskiri politiniai sprendimai neišspręs; priemonės turi aprėpti socialinės atskirties mažinimą, klimato kaitos pažabojimą, biologinės įvairovės išlaikymą ir darnios gamybos diegimą. Ir tai turi būti padaryta greitai, daug greičiau nei įmanoma įsivaizduoti pagal dabartinius pažangos tempus. Diskusijoje aptarta, kad tokių plačiai apimančių veiksmų turėtų imtis dauguma pasaulio valstybių; tiek atskirai kiekviena, tiek sutardamos tarpusavyje. Optimizmą keliančių argumentų, kad tai artimiausiu metu pavyks pasiekti, diskusijos dalyviams įžvelgti nepavyko. Šių metų gruodį Dubajuje vyks Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija. Gal iš jos galima tikėtis esminio postūmio? Tikėtis galima, kaip ir po analogiško 2015 m. Paryžiuje vykusio forumo, kuriame buvo priimtas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos. Tačiau išlieka abi šiuo metu pagrindinės tokių forumų problemos: ar pavyks sudaryti maždaug 200 mlrd. dolerių fondą besivystančių šalių klimatą tausojantiems veiksmams paremti, ir ar pavyks laikytis prisiimtų įsipareigojimų ambicingiems taršos mažinimo rodikliams pasiekti.

Diskusija baigėsi pasvarstymais, ką reiškia klimato kaitos situacija, iš kurios neįmanoma sugrįžti, ir kada tai bus, jei ir toliau žmonių veikloje neįvyks esminių pokyčių.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Gintautas Tamulaitis
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA