Naujienų archyvas

Naujomis genominėmis technologijomis (NGT) gautų augalų veislių teisinė reguliacija – nauda ir iššūkiai

Įžangos žodį tarė LMA prezidentas Jūras Banys, mokslų skyrių pirmininkai Limas Kupčinskas ir Vidmantas Stanys. Europarlamentaras dr. Juozas Olekas dalijosi Europos Parlamente vykstančiomis diskusijomis apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) teisinį reguliavimą ir svarstomus procesus, siekiant jį palengvinti. LMA Jaunosios akademijos narys Giedrius Gasiūnas (šio teksto autorius) aptarė genų redagavimo principus ir paaiškino, kodėl visų NGT būdu gautų augalų nereikėtų laikyti GMO. Taip pat pristatė siūlomos ES naujomis technologijomis išvestų veislių naujos reguliacijos principus. Akad. V. Stanys pateikė informaciją apie naujų veislių išvedimą ir jų panaudojimo perspektyvas žemės ūkyje. Po pristatymų vykusiose diskusijose pasisakė ir mokslo bendruomenės atstovai, ir žemės ūkio asociacijų, ir ekologinių ūkių asociacijų atstovai. Renginio dalyviai parėmė naują siūlomą reguliaciją ir išsakė abejones, kad pokyčiai vyksta per vėlai. Nerimą kelia, ar siūlomas 20 modifikacijų skaičius neribos technologijos pritaikymo. Be to, buvo stebimasi, kad lengvinamas tik augalų, bet ne gyvulių veislių išvedimas. Ekologinių ūkių asociacijų atstovai išreiškė susirūpinimą, jog šia technologija gautos augalų veislės gali būti patentuojamos, todėl priklausys didžiosioms korporacijoms. Taip pat pageidautų, kad sėklos būtų žymimos ir ūkininkai galėtų pasirinkti, kokias sėklas naudoti.

Bendrai buvo sutarta, kad GMO reguliavimas turi būti atnaujintas, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus. Be to, ilgai rengtas Europos Komisijos GMO reguliacijos pasiūlymas yra kompromisinis, atsižvelgta į daugelio interesų grupių poreikius.

Parengta diskusijos REZOLIUCIJA.

LMA Jaunosios akademijos narys dr. Giedrius Gasiūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA