Naujienų archyvas

Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos posėdis Briuselyje

2023 11 27

Lapkričio 23–24 d. vyko kasmetinis Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos (EASAC) posėdis Belgijos karališkojoje mokslų, literatūros ir menų akademijoje, kuri 2022 m. atšventė savo 250-ąsias įkūrimo metines. EASAC, įkurtą 2001 m., sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslų akademijos, kurios bendradarbiauja teikdamos nepriklausomus mokslinius patarimus Europos politikos formuotojams. EASAC prezidentas yra Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos fizikos profesorius Wim van Saarloos. Posėdyje dalyvavo 30 mokslų akademijų atstovai ir svečiai, programų vadovai, biuro ir sekretoriato nariai – iš viso 58 dalyviai. Lietuvos mokslų akademijai (LMA) atstovavo LMA prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius (šio teksto autorius).

 

Posėdžio dalyviai.

EASAC prezidentas W. van Saarloos, pradėdamas posėdį, pasveikino dalyvius ir pristatė naujus tarybos narius, pasidžiaugė aktyviu narių dalyvavimu ir trumpai apžvelgė tarybos posėdžio, vykusio birželį Madride, nutarimus ir rezoliuciją, apibendrino tarybos narių pasisakymus. Taip pat pranešė, kad nuo 2024 m. EASAC sekretoriatas reziduos Austrijos mokslų akademijoje Vienoje ir tikimasi iš Vyriausybės gauti papildomą finansavimą sekretoriatui išlaikyti. Prezidentas pakvietė nacionalines mokslų akademijas aktyviau dalyvauti EASAC veikloje. Reaguodama į tai, LMA delegavo jaunąjį akademiką Vidą Lekavičių įsitraukti į programos „Tvarios energijos tiekimo saugumas“, darbo grupę.

Taryboje svarstyta padidinti viceprezidentų, kurie renkami dvejiems metams, skaičių iki trijų, tačiau, daliai tarybos narių nepritarus, nutarta atidėti sprendimą iki kito posėdžio. Atsižvelgiant į informacijos sklaidos didėjantį poreikį, pritarta siūlymui išplėsti spaudos ir komunikacijos grupę bei keisti vadybos modelį aiškiau paskirstant veiklas tarybai, prezidentui, viceprezidentams, biurui, sekretoriatui, programų ir projektų vadovams bei akademijoms – EASAC narėms. Pateikta finansinė ataskaita – dauguma lėšų (75 proc.) panaudota programų direktorių darbo užmokesčiui. Didėjant išlaidoms, pasiūlyta akademijos narėms kasmet iki 2027 m. didinti įnašą 10–20 proc., tačiau, daliai tarybos narių nepritarus, šis klausimas bus svarstomas kitame tarybos posėdyje.

Sudaryta darbo grupė, kuri turės peržiūrėti ir patikslinti senesnį nei 20 metų EASAC statutą: persvarstyti organizacijos misiją, tikslus, vadovavimą ir organizacinę struktūrą, finansų politiką.

Tarybos nariai informuoti, kas atlikta vykdant programas. Pradėti nauji programos „Biomokslai ir visuomenės sveikata“ projektai „Dirbtinis intelektas ir sveikatos priežiūra“ ir „Alternatyvos mėsai“. Tęsiami projektai „Klimato kaita ir sveikata“, „Tvarus maistas ir mitybos sauga“, „Homeopatija“ ir „Gyvūnų mokslai“. Taip pat pradėtas naujas programos „Energija“ projektas „Tvarios energijos tiekimo saugumas“ ir paskelbtos projektų „Miškas, bioenergija ir bioenergija kaupiant ir saugant anglį“ bei „Dujų ateitis“ ataskaitos. Taryba pritarė pradėti naują programos „Aplinka“ projektą „Miškų gaisrai Europoje“, parengtos ir pateiktos projektų „Miškas bioenergijai“, „Giliavandenės kasybos nuostatai“ ir „Klimato kaitos poveikis Viduržemio jūrai“ ataskaitos. Posėdyje pranešta apie EASAC pateiktus siūlymus mokslo politikos tema Europos Sąjungos institucijoms: Jungtiniam tyrimų centrui, Mokslo ir technologijų ateities grupei, Europos Parlamento mokslinių tyrimų tarnybai. Pažymėta, kad programų ateitis priklausys nuo akademijų narių dalyvavimo aktyvumo ir finansinių išteklių.

 

Posėdžio prezidiumas. Iš kairės: Belgijos karališkosios mokslų, literatūros ir menų akademijos – posėdžio šeimininkės – atstovas Michel Crucifix, EASAC prezidentas Wim van Saarloos, vykdomoji EASAC direktorė Tracey Elliott.

Posėdyje aptartos jaunųjų akademijų įsitraukimo į EASAC veiklą galimybės. Jų atstovai galėtų labiau prisidėti prie tarpdalykinių tyrimų grupės veiklos, ypač tų sričių, kur vyresnieji turi mažiau įgūdžių, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto taikymo. Jie galėtų atnešti naujų idėjų ir perspektyvų, energijos ir entuziazmo, dabartinei ir ateities kartoms sukurti EASAC patrauklumą, kurio šiuo metu trūksta. Jaunieji akademikai gali susipažinti su aukštos kokybės politikos studijomis, pristatyti savo tyrimus platesnei visuomenei ir dirbti su žinomais mokslininkais.

 

Iš kairės: LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, buvusi EASAC prezidentė Christina Moberg (Švedijos karališkosios mokslų akademijos atstovė), LMA prezidentas Jūras Banys.

Taryboje diskutuota, kaip toliau veikti šiomis kryptimis: glaudžiau bendradarbiauti mokslų akademijoms – EASAC narėms; aktyvinti komunikaciją su žiniasklaida ir visuomene (pavyzdžiui, EASAC spaudos atstovai 2023 m. paskelbė 285 mokslo populiarinimo straipsnius); daugiau dėmesio skirti politikos mokslams; stiprinti ryšius su kitomis mokslininkus jungiančiomis organizacijomis, ypač SAPEA; didinti tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslo programas; plėsti ryšius su mokslo fondus valdančiomis organizacijomis, bendradarbiauti su šalių parlamentais, vyriausybėmis, teikti konkrečias rekomendacijas ministerijoms, vykdyti mokslui palankią lobistinę veiklą; skatinti EASAC nares prisidėti prie organizacijos veiklos natūriniu indėliu – paslaugomis ar priemonėmis.

Nacionalinės akademijos pakviestos teikti ir kitoms šalims aktualią informaciją bei skelbti ją EASAC svetainėje. Pažymėta, kad EASAC ir jos projektų medžiaga yra visų narių nuosavybė, todėl ją galima laisvai skleisti narių šalyse. Informaciją galima rasti interneto svetainėje https://easac.eu/.

Pasidžiaugta, kad po ilgų svarstymų Europos Komisija vis dar žada 2023 m. gruodį priimti, o Europos Parlamentas 2024 m. sausį patvirtinti sprendimą, leidžiantį ES naudoti genų redagavimo technologiją sveikatos apsaugos ir žemės ūkio srityse, nors buvo žadėta tai padaryti antrame šių metų ketvirtyje. Lietuvos mokslų akademija tikslingai veikia šia kryptimi ir kartu su europarlamentaru Juozu Oleku šia tema lapkričio 17 d. dar kartą organizavo diskusiją „Naujomis genominėmis technologijomis gautų augalų veislių teisinė reguliacija – nauda ir iššūkiai“. LMA prezidentas J. Banys posėdžio dalyvius supažindino su šios konferencijos ir ta pačia tema 2019 m. vykusios konferencijos svarstytais klausimais, sprendimais ir rezoliucijomis.

Kitas EASAC tarybos narių susitikimas vyks 2024 m. birželį Budapešte.

Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius
Autoriaus nuotraukos