Naujienų archyvas

Iššūkiai gerovės visuomenei Lietuvoje

Lapkričio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius (HSMS)  ir Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Sociologijos institutas (SI) Mokslų akademijoje surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Iššūkiai gerovės visuomenei Lietuvoje: senėjimas, būstas, teritorinė nelygybė”.

Jau keletą dešimtmečių vykstanti depopuliacija, spartus visuomenės senėjimas yra vieni didžiausių iššūkių Lietuvos valstybės socialinei ir ekonominei raidai. Neigiama demografinių procesų raida lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą, amžiaus struktūros kaitą. Mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius. Demografinė kaita glaudžiai susijusi su skurdo ir socialinės nelygybės, būsto politikos ir kitomis aktualiomis problemomis. Lietuvos teritorinis vystymasis pasižymi išskirtinėmis poliarizacijos tendencijomis. Šalies gyventojai, atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, turi skirtingas galimybes dirbti, uždirbti, gauti komercines ir viešąsias paslaugas bei siekti savo gyvenimo tikslų. Formuojasi gyventojų grupių teritorinė nelygybė. Minėti procesai veikia Lietuvos visuomenės ekonominę ir socialinę raidą, tad pareikalaus viešojo sektoriaus institucijų (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos ir kitų) modernizavimo.

Socialinė politika įžengė į tokį raidos etapą, kuriame svarbu užtikrinti ne tik šios politikos stabilumą, tvarumą, bet ir plėtrą reaguojant į naujai kylančius visuomenės raidos iššūkius. Apie šiuos iššūkius ir galimus jų įveikos būdus konferencijoje svarstė ir diskutavo sociologai, politinių ir nevyriausybinių institucijų atstovai. Konferencijos tikslas – stiprinti mokslininkų, politikų ir praktikų bendradarbiavimą sprendžiant aktualius iššūkius Lietuvos visuomenės raidai.

Konferencijos vedėjas, SI Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovas dr. Donatas Burneika, pradėdamas konferenciją, suteikė žodį LMA prezidentui akad. Jūrui Baniui. Prezidentas pažymėjo, kad „būtų labai sunku pervertinti šio renginio svarba. Kaip fizikas su šiais klausimais neturiu nieko bendra, tačiau gyvenu Lietuvoje ir man rūpi, kas man uždirbs pensiją, kaip mes toliau gyvensime. Šie klausimai yra labai aktualūs. Visi norime gyventi gerovės visuomenėje. Tačiau visuomenė Lietuvoje sensta, darbingų žmonių vis mažėja ir mažėja, įsigyti būstą tampa didžiuliu iššūkiu – kainos didesnės nei Japonijoje. [...] Teritorinė nelygybė. Matome, kad labai netolygiai vystosi: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionai ir, pvz., Skuodas, Biržai. Tas teritorijos išlyginimas ar tolygus vystymasis susijęs su įvairiais dalykais, pvz., gyventojų pritraukimu, jų išlaikymu, mokyklomis ir kita. Kaip tik dabar Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuotoliniame posėdyje yra svarstoma, kaip išlaikyti mokyklas kaimuose, regionuose. Juk mokykla yra to regiono kultūros švyturys. Taigi yra labai daug problemų.“ LMA turi keturiolika sutarčių ir tęsia bendradarbiavimą su regionais: Alytaus, Anykščių, Šilutės, Klaipėdos m. ir kitų miestų ar rajonų savivaldybėmis. Prezidentas dėkojo Sociologijos institutui, kurie iškėlė problemas ir rodo vykdomajai bei įstatymų leidžiamajai valdžiai, kokie trūkumai, ką galima padaryti. „Mokslininkų balsas, – tęsė LMA prezidentas, – yra labai svarbus ir reikalingas. Be mokslininkų patarimų toliau mes nenueisime, populizmu ir populiariais sprendimais tikrai nieko gero nebus. Esu jau kelionėje, vykstu į Briuselį, Europos mokslų akademijų posėdyje, gaila, kad negalėsiu dalyvauti. Linkiu sėkmingos konferencijos ir priimti teisingus sprendimus, kai mokslininkai galės patarti valdžiai, kaip norime visi kartu geriau gyventi gerovės visuomenėje.“

LSMC centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskisdėkojo LMA prezidentui „už konstruktyvų bendradarbiavimą ir palaikymą plėtojant socialinius mokslus Lietuvoje. Jau nartą kartą LSMC ir HSMS organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją siekdami labiau atskleisti visuomenei socialinių mokslų svarbą ir vaidmenį valstybėje ir atitinkamai galimybes naudoti fundamentinių bei taikomųjų tyrimų rezultatus valstybės valdymo praktikoje. Nuo XXI a. pradžios nuolat auga socialinių mokslų vaidmuo. Šiuolaikiniai pokyčiai, ypač XXI a. 3-ojo dešimtmečio, rodo, kad tradicinės rinkos ekonomikos ir liberalios demokratijos vyravimas baigiasi. Formuojasi absoliučiai nauja socialinė  tikrovė. Ir ne tik problemos, bet ir socialinės raidos paradigma, kuri vystosi gamtos mokslai, nes jie nėra beorėje erdvėje, o  socialinėj erdvėje, o socialinės erdvės modernus suvokimas atsilieka nuo vykstančių pokyčių. Jeigu kalbame apie postmodernumo tendencijas ir tai jau praeitis, nes antropologai ir sociologai jau kalba apie trashumanizmą, kokie vertinimai, pokyčiai, kokie tyrimai atskleidžia perspektyvas, kurios nusimato kalbant apie informacinių technologijų naudojimą mūsų gyvenime, gamybą ir socialinė raidą. Tačiau tarp vykstančių pokyčių vis mažiau lieka vietos žmogui, jo gyvenimo būdui, poreikiams ir galimybėms. Būtina plėsti socialinių tyrimų lauką ir įvairovę, didinti socialinių sričių, ypač mokslininkų ir praktikų tarpusavio ryšius. Ši konferencija nuosekliai realizuoja tokio bendradarbiavimo principus: pranešimus skaitys ir akademikas, ir jaunosios akademijos narė, vyriausieji darbuotojai ir viceministras, ir visuomeninės organizacijos atstovai. Tokio dialogo turėtų būti daugiau ir būtų plėtojama visose mokslų valdymo srityje, kad būtų jaučiama bendradarbiavimo ir socialinio solidarumo dvasia.“ LMA prezidentas akad. J. Banys pridūrė, kad „fizika turėjo proveržį XX a., XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje – genetikos proveržis. Šiandien, esu įsitikinęs, kad socialiniai humanitariniai mokslai turi turėti proveržį ir didžiulę įtaką. Jūsų visų indėlis tą proveržį ir turi sukurti.“

LSMC Sociologijos instituto vadovasdr. Andrius Marcinkevičius pristatė Sociologijos institutą, kuris turi gilias istorines tradicijas, o per savo gyvavimą nuolat buvo keičiamas institucijos pavadinimas. „Šiandien tęsiame darbą, kurį darė pirmtakai, ir stengiamas, kad jis liktų viešojoje erdvėje, matomas politikų, matomas visuomenės. Institute dirba aukšto lygio mokslininkų komanda, kuri sėkmingai dalyvauja ir tarptautinių, ir nacionalinių projektų veikloje, yra įvairių tarptautinių asociacijų narys, sėkmingai bendradarbiauja su politinėmis institucijomis, vyriausybinėmis organizacijomis, dalijasi mokslo žiniomis, kad ir politikai, įgyvendindami savo darbus, remtųsi kvalifikuotais tyrimais. Šioje salėje galite matyti penkis direktorius – akad. Arvydas Virgilijus Matulionis, prof. Meilutė Taljūnaitė, prof. Sarmitė Mikulionienė, prof. Boguslavas Gruževskis ir dr. Andrius Marcinkevičius. Labai džiaugiuosi, kad yra įteikti apdovanojimus.“

Iš kairės: prof. B. Gruževskis, akad. j. Banys, prof. M. Taljūnaitė, akad. A. V. Matulionis, A. Marcinkevičius, prof. S. Mikulionienė

Lietuvos sociologų draugijos prezidentė ir SI vyriaus. mokslinė darbuotoja Diana Janušauskienė įteikė prof. M. Taljūnaitei LSD apdovanojimą už  gyvenimo pasiekimus. Prof. M. Taljūnaitė, dėkodama sakė, kad „mūsų karta įvedė sociologiją į Lietuvą šitame pastate. Antroji mūsų misija buvo, kad mes pasauliui parodėme, jog gali būti sociologija Lietuvoje, – 1982 m. pristatėme ją Meksikoje. Iššūkių netrūko.“ Linkėjo naujajai kartai, perėmusiai naujomis sąlygomis buvusį įdirbį, sėkmės.

Konferencijoje pranešimus skaitė: SI vyriaus. mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė – „Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje: nepriklausomi, dalyvaujantys, globojami, realizavę save ir orūs?“; visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis“ vadovė Vida Greičiuvienė – „Drauge pažinkime pasaulį ir save“; SI mokslininkė dr. Jolanta Aidukaitė – „Būstas kaip socialinė teisė“; Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas ŠIurkus  – „Būsto politikos tendencijos Lietuvoje“; LMA Jaunosios akademijos narė dr. Rūta Ubarevičienė – „Lietuvos gyventojų geografija: naujausios kaitos tendencijos miestuose ir regionuose“; akad. A. V. Matulionis – „Iššūkiai socialinės struktūros formavimuisi“. Išklausius pranešimus, vyko trumpa diskusiją. Konferenciją apibendrindamas dr. D. Burneika dėkojo visiems susirinkusiems ir pranešėjams, diskusijos dalyviams, pakvietė visus ir toliau bendrauti ir bendradarbiauti.

Parengė Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė Aurika Bagdonavičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA