Naujienų archyvas

Seminaras „Fundamentiniai mokslai – kardiologijai“

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko jau 4-ąjį kartą organizuojamas jungtinis LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) ir Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) mokslinis seminaras „Fundamentiniai mokslai – kardiologijai“.

Įžangos žodį tarė LMA prezidentas Jūras Banys bei išrinktasis LKD prezidentas prof. Tomas Lapinskas. Renginiui pirmininkavo prof. T. Lapinskas kartu su LMAJA nariu ir LKD Fundamentinių mokslų darbo grupės pirmininku dr. Vaciu Tatarūnu.

Mokslinio seminaro metu pristatytos naujausios žinios ir mokslo pasiekimai kardiologijos srityje. Pranešimus skaitė ir magistrantai, doktorantai, ir patyrę mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos bei Japonijos. Pranešimai atskleidė augantį susidomėjimą mikroorganizmų sąsajomis su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pirmąjį pranešimą skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mikrobiologijos ir virusologijos instituto docentė dr. Agnė Giedraitienė. Buvo pristatytos fundamentinės žinios apie bakterijų sąsajas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Antrąjį pranešimą skaitė Vilniaus universiteto (VU) doktorantė Neringa Bileišienė, pristačiusi atliekamus tyrimus su ilgo QT sindromo pacientų kohorta. LSMU Kardiologijos instituto docentė dr. Svitlana Boieva pateikė naujausią informaciją apie tiriamus bakterijų ir žmogaus biožymenis, svarbius aterosklerozės ir disbiozės vystymuisi. Pirmąją pranešimų dalį baigė LSMU doktoranto Ali Aldujeli pristatymas apie žarnyno mikrobiotos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms.

Antroji renginio dalis pradėta VU doktorantės Kamilės Čerlinskaitės-Bajorės pranešimu. Ji supažindino su dirbtinio intelekto metodų galimybėmis ir taikymu tiriant širdies nepakankamumo biožymenis. Hirošimos universiteto Medicinos fakulteto studentas Yu Ajima pasidalijo rezultatais, vertinant sirgusiųjų miokardo infarktu kraujyje aptinkamų mikroorganizmų biožymenis ir jų sąsajas su statinų vartojimu. Jogailos universiteto docentas dr. Maciej Suski pristatė naujai kuriamas strategijas, skirtas aterosklerozei gydyti, pasitelkiant makrofagų fenotipų ir aktyvumo moduliavimą. VU doktorantė Dovilė Žebrauskienė atskleidė genetines priežastis bei genotipo-fenotipo sąsajas, galinčias nulemti paveldimas kardiomiopatijas. Paskutinįjį pranešimą skaitė dr. V. Tatarūnas. Jis atskleidė, kaip mikroorganizmai susiję su trombozės procesu ūminės išemijos sindromų metu.

Ieva Čiapienė, Vacis Tatarūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA