Naujienos

Naujieji Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai

2023 12 11

Baigiantis metams, Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka Jaunosios akademijos narius. Iš 19 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti ir 2023 m. gruodžio 5 d. LMA prezidiumo nutarimu patvirtinti dešimt jaunųjų akademikų.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje

 

Dr. Irma Budginaitė-Mačkinė (socialiniai mokslai, sociologija, Vilniaus universitetas). Turi daugiau kaip 10 metų migracijos ir šeimos sociologijos tyrimų patirties. Dalyvavo 4 tarptautiniuose ir 7 šalies mokslo projektuose, įgyvendino 20 nacionalinių ir tarptautinių taikomųjų tyrimų ir vertinimų, iš kurių 5 vadovavo. 2023 m. pabaigoje tapo 2 tarptautinių projektų koordinatorė Lietuvoje. Aktyviai dalyvauja tarptautinėse asociacijose, yra Europos sociologų asociacijos mokslinių tyrimų tinklo RN13 valdybos narė, atstovauja Lietuvai COST tinkluose, prisidėjo prie kitų tarptautinių ekspertų ir akademikų tinklų kūrimo ir plėtojimo. Kartu su bendraautoriais iš viso yra paskelbusi 15 straipsnių, iš jų 8 – „Clarivate Web of Science“ indeksuojamuose ar kituose referuojamuose leidiniuose. Su bendraautoriais parengta mokslo studija „Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką“ (2019) pripažinta geriausiu tų metų taikomuoju darbu Vilniaus universitete. Stažavosi 4 užsienio universitetuose ir centruose bei Europos Komisijoje, skaitė per 20 žodinių pranešimų tarptautiniuose moksliniuose renginiuose užsienyje.

Dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė (socialiniai mokslai, edukologija, Vytauto Didžiojo universitetas). Vykdomi moksliniai tyrimai apima švietimo politikos, vadybos ir praktikos aktualijas. Paskelbusi 21 straipsnį, iš jų 8 su citavimo rodikliu, 4 referuojamuose leidiniuose. Stažavosi užsienio mokslo ir studijų institucijose (Latvijoje, Taivane, Islandijoje). Dalyvavo 5 mokslo, iš kurių 4 tarptautiniai, ir MTEP projektuose. Vedė daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo renginių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėms. Buvo mokslo žurnalo „Pedagogika“ (įtrauktas į SCOPUS duomenų bazę) vyriausiąja redaktore, yra kitų tarptautinių mokslo žurnalų recenzentė (recenzavo daugiau kaip 30 straipsnių), kviestinė redaktorė. Pirmoji Lietuvos atstovė Europos švietimo lyderystės ir vadybos tobulinimo tinkle (ENIRDELM – European Network for Improving Research and Development in Educational Leadership and Management). Aktyviai dalyvauja mokslo doktorantūros procese, taip pat organizuojant tarptautinius ir šalies mokslo renginius, skaito pranešimus konferencijose, dalyvauja televizijos laidose. Gavusi Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendiją.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje

Dr. Julius Vengelis (fizika,Vilniaus universitetas). Vilniaus universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas ir docentas. Pagrindinė mokslinių interesų sritis: lazerių fizika bei netiesinė optika tiriant superkontinuumo generaciją netiesinėse terpėse bei vystant femtosekundines lazerines sistemas. Yra paskelbęs 26 mokslines publikacijas (iš jų 21 „Clarivate Web of Science“ referuojamuose žurnaluose), Hiršo indeksas 7 (pagal duomenų bazę „Google Scholar“), taip pat yra kelių kviestinių pranešimų autorius. Aktyviai dalyvaudamas SPIE, „Optica“ bei Lindau alumnų tinklo (Lindau Alumni Network) organizacijų veikloje, yra sukaupęs didelės tarptautinės patirties ir ekspertinėje veikoje, ir mezgant ryšius. Taip pat aktyviai dalyvauja projektinėje mokslinėje bei pedagoginėje veikloje ir įvairiose švietėjiškose iniciatyvose. Yra laimėjęs LMA Jaunojo mokslininko stipendiją ir finansavimą dviem jo vadovaujamiems moksliniams projektams vykdyti, taip pat yra LMA Jaunųjų mokslininkų bei doktorantų mokslinių darbų konkurso laureatas.

Dr. Aleksej Žarkov (chemija, Vilniaus universitetas). Moksliniai interesai apima įvairių neorganinių funkcinių medžiagų sintezę ir tyrimą. Su bendraautoriais yra parengęs 2 knygų skyrius, 95 mokslines publikacijas (Hiršo indeksas 16), skaitė kviestinius pranešimus konferencijose, 2021 m. gavo LMA Jaunųjų mokslininkų stipendiją, 2019 m. apdovanotas LMA premija už geriausią jaunųjų mokslininkų darbą. Skirta Pasaulio mokslininkų federacijos Lietuvos nacionalinė stipendija ir Vilniaus universiteto Rektoriaus premija jauniesiems mokslininkams. Yra parengęs mokomąją priemonę, vadovauja studentų baigiamiesiems darbams bei doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams, dalyvauja ir vadovauja įvairiems moksliniams projektams, dalyvavo per 20 mokslinių stažuočių užsienyje.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje

Dr. prof. Andrej Spiridonov (geologija, Vilniaus universitetas). Jo tyrimai apima globalių evoliucinių ir klimatinių įvykių priežasčių analizę bei Žemės ir gyvybės evoliucijos dėsnių atskleidimą. Kartu su bendraautoriais yra paskelbęs 36 mokslinius straipsnius (SCOPUS h indeksas 11, „Google Scholar“ h indeksas 12, „Researchgate“ straipsnių rekomendacijų – 107), vieno kurių „Nature“ žurnale yra pirmasis autorius (iš dviejų). Šiuo metu, bendradarbiaudamas su fiziku teoretiku iš Monrealio Shaunu Lovejoy, dirba prie globalių evoliucijos dėsnių paieškos. Manoma, kad vieną tokį jau atrado, pavadinę mechanizmą Geo raudonąja karaliene. Sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia sumodeliuoti anksčiau aprašytus dėsningumus. Su tuo pačiu Kanados mokslininku ir su katedros bendradarbiais bei doktorantais dirba prie tektoninių dėsnių matematinio integravimo su ilgalaikių klimato pokyčių ir evoliucijos modeliais. Skaitė 5 kviestinius pranešimus konferencijose Helsinkio ir Kembridžo universitetuose. Už aktyvią mokslinę veiklą 2015 m. gavo LMA stipendiją jauniesiems mokslininkams; du kartus apdovanotas Vilniaus universiteto Rektoriaus premija jauniesiems mokslininkams (2016 ir 2020 m.); du kartus jo darbai buvo pripažinti geriausiomis publikacijomis (fizinių mokslų kryptis) Vilniaus universitete (2017 ir 2022 m.). Šiuo metu vadovauja penkių doktorantų moksliniams darbams.

 

Dr. Milda Stankevičiūtė (ekologija ir aplinkotyra, Gamtos tyrimų centras). Vykdomų tyrimų sritys: ekotoksikologiniai (įvairių aplinkos teršalų toksiškumo tyrimai, nustatymo metodai, teršalų sukeliamų biologinių efektų organizmams, toksiškumo mechanizmų tyrimai ir rizikos aplinkai prognozavimas) vandens ekosistemų tyrimai. Vykdydama projektus bei dirbdama darbo grupėse, tyrėja kartu su kitais atstovais siekia suderinti ir atnaujinti biologinio poveikio vertinimo metodikas ir gaires HELCOM, OSPAR regionų teritorijose. Tyrimai vykdomi tarptautiniu mastu, bendradarbiaujant su mokslininkais iš įvairių mokslo centrų užsienyje. Kartu su bendraautoriais yra paskelbusi 30 straipsnių duomenų bazės „Clarivate Web of Science“ leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį (IF), Hiršo indeksas 11; pristatė 48 pranešimus tarptautinėse ir 5 nacionalinėse konferencijose. 2018 m. skirta LMT stipendija už akademinius pasiekimus bei LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premija už mokslo darbą „Daugianarių cheminių stresorių biologinių efektų tyrimai žuvyse“ (su bendraautoriais). 2019 m. ir 2023 m. skirta LMA Jaunųjų mokslininkų stipendija.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje

 

Dr. Juozas Grigas (veterinarija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Mokslinių interesų sritys – zoonotinės virusinės ligos, imuninis atsakas prieš patogeninius virusus, sąveika tarp virusinių baltymų ir imuninės sistemos, epidemiologinė analizė. Kartu su bendraautoriais paskelbė pirmuosius duomenis apie hepatito E viruso paplitimą Lietuvos gyvūnų ir žmonių populiacijose, taip pat aktyviai dirbo erkinio encefalito viruso, Afrikinio kiaulių maro, pasiutligės epidemiologinių tyrimų srityse. Nuo 2020 m. bendradarbiauja su Ispanijos mokslininkais imunologinių SARS-CoV-2 tyrimų srityje, nagrinėjant viruso pagalbinių baltymų ir viduląstelinių metabolinių bei imuninių procesų sąveikos mechanizmą. Yra 17 duomenų bazėje „Clarivate Web of Science“ paskelbtų publikacijų bendraautoris, h indeksas 7. Nuolat dalyvauja projektinėje veikloje, apdovanotas LMT stipendija už akademinius pasiekimus.

Dr. Rūta Sutulienė (agronomija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras). Mokslinės veiklos sritys: nanotechnologijų taikymas žemės ūkyje, augaluose vykstančių biocheminių procesų analizavimas, aplinkos veiksnių poveikio augaluose tyrimai bei augalų mitybos poveikio tyrimai jų produktyvumui. Kartu su bendraautoriais yra paskelbusi 19 straipsnių iš kurių 13 – Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose „Clarivate Web of Science“ duomenų bazėje. Dalyvavusi arba dalyvauja 8 tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose, kurių 3 buvo arba yra projekto vadovė. Stažavosi Antverpeno universitete (Belgija) ir Krokuvos žemės ūkio universitete (Lenkija). Aktyviai vykdo mokslo populiarinimo veiklas dalyvaudama ir organizuodama konferencijas, skaitydama pranešimus seminaruose, rašydama mokslinius straipsnius ir vesdama ekskursijas. Aktyviai recenzuoja straipsnius užsienio ir Lietuvos mokslo žurnalams.
Fotosala nuotr.

Technikos mokslų skyriuje

 

Dr. Gintarė Kručaitė (medžiagų inžinerija, Kauno technologijos universitetas). Mokslinių tyrimų sritis – elektroaktyvių junginių sintezė, charakterizavimas ir panaudojimas organinės elektronikos prietaisuose. Yra paskelbusi 52 straipsnius „Clarivate Web of Science“ duomenų bazėje. Skaito pranešimus ir dalyvauja tarptautinėse konferencijose. Tyrėjos publikacijos yra cituotos daugiau kaip 460 kartų, Hiršo indeksas 12. Apginta disertacija buvo apdovanota Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurse „Geriausios 2017 m. Lietuvoje apgintos disertacijos“. Yra laimėjusi ne vieną konkursą: KTU Aktyviausiųjų jaunųjų mokslininkų ir doktorantų (2018), LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų (2021), „L´Oréal“-UNESCO „Moterims moksle“ Baltijos jaunųjų talentų (2022) konkursų laureatė; gavusi LMA Jaunųjų mokslininkų stipendiją (2021). G. Kručaitės naudotos organinių šviestukų formavimo technologijos 2016 ir 2018 m. yra apsaugotos dviem JAV patentais.
Tomo Kaunecko nuotr.

Dr. Arvydas Rimkus (statybos inžinerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – VILNIUS TECH). Vienas reikšmingiausių mokslinės veiklos rezultatų – strypinės armatūros išdėstymo įtaka betoninių elementų deformacijoms ir pleišėjimui veikiant trumpalaikei apkrovai. Kaip Tarptautinės konstrukcinio betono federacijos (FIB) darbo grupės TG 2.1 „Serviceability Models“ narys, kartu su kitais FIB atstovais prisidėjo rengiant naują betono konstrukcijų tarptautinių normatyvinių dokumentų „Model Code 2020“ redakciją. Stažavosi Ispanijos, Japonijos, Belgijos, Portugalijos universitetuose, programinės įrangos kūrėjų įmonėje „Cervenka Consulting“ (Čekija), Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centre (Italija). Kartu su bendraautoriais paskelbė 49 mokslinius straipsnius, iš kurių 26 – žurnaluose su „Clarivate Web of Science“ citavimo indeksu. Vieno Lietuvoje registruoto išradimo bendraautoris bei dviejų patentinių paraiškų Europos patentų biurui bendraautoris. Tarptautinio mokslo žurnalo „Frontiers in Materials“ redaktorių kolegijos narys, konstrukcijų bei statinių tyrėjų ir ekspertų organizacijos RILEM narys, VILNIUS TECH Statybos fakulteto tarybos narys. Už akademinius pasiekimus dukart apdovanotas Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija, yra LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų bei Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursų laureatas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos rengiamo geriausių disertacijų konkurso 2017 m. laureatas (technologijos mokslų sritis), taip pat VILNIUS TECH geriausių mokslo straipsnių konkursų laureatas (medžiagų inžinerijos ir statybos inžinerijos kryptys) per pastaruosius trejus metus.