Naujienų archyvas

„Medūza“ mėgintuvėlyje – tramplinas į Jaunąją akademiją?

Paskutinis šių metų Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (JA) organizuotas renginys iš ciklo „Mokslo žinių dienos“ gruodžio 8 d. vyko Kaune. LMAJA narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Farmacijos fakulteto Vaistų chemijos katedros docentas Vacis Tatarūnas Kauno Jėzuitų bei „Vyturio“ gimnazijų vyresniųjų klasių moksleivius, besidominčius medicina, farmacija ir biologija, pakvietė apsilankyti Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijoje. Gimnazistus priėmė laboratorijos darbuotojai dr. V. Tatarūnas, dr. Vilius Skipskis bei dokt. Ieva Čiapienė. Seminarą vedęs doc. V. Tatarūnas svečius pirmiausia supažindino su instituto laboratorijomis bei jose atliekamais darbais, paskui skaitė paskaitą apie farmakogenomiką, kuri yra šiuolaikinės precizinės medicinos dalis.

Doc. dr. Vacis Tatarūnas skaito paskaitą moksleiviams.

Pasak lektoriaus, seniai žinoma, kad vaistai žmones veikia nevienodai. Taip yra dėl skirtingų genų mutacijų – pokyčių konkretaus žmogaus DNR grandinėje. Farmakogenomika leidžia atskleisti organizmo ypatumus, kurie parodo, kokie vaistai tam tikram žmogui yra tinkamiausi. Dažniausiai tiriami genai, susiję su individualiu atsaku į konkretų vaistą. Farmakogenomikos tyrimai leidžia parinkti konkretų vaistą bei šio vaisto dozę atsižvelgiant į paciento genus. Klausytojai buvo supažindinti su individualaus vaistų skyrimo istorija nuo seniausių laikų. Dr. V. Tatarūnas pasakojo, kad jau Pitagoras (510 m. prieš Kristų) žinojo, jog pupelės gali būti nuodingos kai kuriems žmonėms ir rekomendavo jų nevalgyti. Bet didelė pažanga suprantant skirtingą vaistų poveikį žmonėms buvo padaryta tik maždaug 1950-aisiais, atradus naujus tyrimo metodus ir supratus, jog genai gali daryti reikšmingą įtaką vaistų veikimui. Moksleiviai išgirdo apie šioje laboratorijoje atliekamus farmakogenomikos tyrimus, kurių rezultatai yra skelbiami tarptautiniuose leidiniuose.

Per seminarą klausytojai buvo supažindinti ir su mikroorganizmų įtaka širdies bei kraujagyslių ligoms, laboratorijoje atliekamais darbais šia tema. Gimnazistai ir mokytojai aktyviai klausė, diskutavo, dalijosi savo turimomis biologijos, chemijos, genetikos žiniomis.

Antroji, praktinė, renginio dalis vyko laboratorijoje. Jos metu buvo vykdomas genetinės medžiagos DNR išskyrimas taikant „išdruskinimo“ metodą. Gautas pakankamai didelis kiekis DNR, todėl moksleiviai galėjo plika akimi stebėti susidarančią DNR „medūzą“ ir pasijusti tikrais mokslininkais.

 DNR „medūza“ mėgintuvėlyje.

Seminare dalyvavusių gimnazistų, jų pedagogų ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vardu nuoširdžiai dėkojame LMA Jaunosios akademijos nariui Vaciui Tatarūnui bei jo kolegoms, suteikusiems galimybę gabiems motyvuotiems moksleiviams praktiškai susipažinti su moksliniu tiriamuoju darbu, patirti jo teikiamą atradimo džiaugsmą ir galbūt lengviau pasirinkti būsimų studijų kryptį.

Tikimės, kad prasmingas „Mokslininkų rūmų“ ir Jaunosios akademijos bendradarbiavimas tęsis, o ateinančiais metais su šia ir kitomis mokslinėmis laboratorijomis bei jų veikla galės susipažinti ir atokesnių šalies rajonų moksleiviai.

Parengė LMAJA narys dr. Vacis Tatarūnas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Viliaus Skipskio nuotraukos