Naujienos

Pristatyta trisdešimtoji mokslo populiarinimo knygų serijos „Mokslas visiems“ knyga

2024 01 22

Sausio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo pristatytas jau trisdešimtasis mokslo populiarinimo knygų serijos „Mokslas visiems“ leidinys – dr. Tauro Meko „Žmonės ir vaistai. Farmacijos istorijos paveikslėliai“. Knyga išleista įgyvendinant LMA kartu su partneriais vykdomą Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“.

Renginio vedėjas LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas pasidžiaugė „atliktu reikšmingu darbu“ – knygos autoriaus parašyta farmacijos istorija, suteikiančia galimybę plačiam skaitytojų ratui į tą istoriją pažvelgti per ją kūrusių žmonių biografijas, per istorinę perspektyvą, pradedant nuo Stepono Batoro universiteto įkūrimo laikų ir baigiant šios dienos farmacijos aktualijomis.

 

Iš kairės: knygos autorius dr. Tauras Mekas ir renginio vedėjas akad. Limas Kupčinskas.

Pats knygos autorius, farmacijos istorikas, vaistininkas, biomedicinos mokslų daktaras T. Mekas, pasakodamas, kodėl sutiko imtis rašyti knygą, teigė, jog tokios mokslo populiarinimo knygos, jo nuomone, patraukia žmones prie mokslo. Jis prisiminė pačiam kadais didžiulį įspūdį padariusius žurnalisto Romualdo Kalonaičio, austrų zoologo Konrado Lorenco tekstus, savo pavyzdžiu patraukusius dėstytojus, kolegas. Šiuo metu, pasak knygos autoriaus, mokslo populiarinimas slopsta, nes mokslo kalba tampa nesuprantama paprastam žmogui. (Jis pats, tai supratęs ir ėmęsis filtruoti savo kalbą, įsitikino, kad beveik visus tarptautinius žodžius galima pakeisti lietuviškais). Mokslo populiarinimas, pasak dr. T. Meko, svarbus ir tuo, kad jis galbūt gali padėti atsilaikyti prieš vis labiau įsigalinčią vadinamąją atšaukimo kultūrą ir sustabdyti į valdžią besiveržiančius chunveibinus. Kalbėdamas apie pristatomą knygą, autorius išsitarė, kad iš joje pateikiamos medžiagos jam pačiam sunkiausias, bet kartu smagiausias ir gražiausias darbas buvęs recenzuoti prieš 400 metų parašytą Lietuvos didžiosios kunigaikštystės maršalkos Dorohostaiskio knygą „Hippika“ (arba „Knyga apie arklius“). Dr. T. Mekas sakė stengęsis rašyti suprantamai ir „nenuobodžiai“ bei iš anksto dėkojo tiems, kas turės kantrybės ir perskaitys knygą „Žmonės ir vaistai“.

Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkė Birutė Karnickienė, labai atidžiai perskaičiusi pristatomą knygą, teigė gėrėjusis plačiu autoriaus akiračiu, dėkojo jam, kad pats domisi, „kaip mes iš praeities atėjom į šitą dabartį“ ir su tuo supažindina kitus. Tai yra knyga, kurią norisi skaityti, nors ji skirta ne lengvam perskaitymui, o ir gilesniam pamąstymui, teigė pranešėja. Ji gyrė vaizdingą knygos tekstą, įtaigų istorijos pateikimą per septynių iškilių farmacininkų (prof. Andriaus Sniadeckio, prof. Petro Raudonikio, daktaro Česlovo Bankausko, Tibeto medicinos žinovo Donato Butkaus, vaistininko Augustino Rušino, Lietuvos homeoterapijos krikštamotės provizorės Anelės Ivašauskienės) asmenines istorijas. B. Karnickienė susirinkusiesiems pacitavo kelias ją itin sudominusias knygos ištraukas apie Maskvoje veikusią istorinę austrų vaistininko Ferreino vaistinę ir joje gyvavusį pasenusių vaistų naikinimo „ritualą“. Kalbėdama apie dr. T. Meko aprašomą universalaus vaisto – panacėjos –paieškų istoriją, pranešėja atkreipė dėmesį ne tik į šimtus metų lietuvių vartotas „Trejas  devynerias“. Ji teigė, kad mūsų „žiniuonė“ Eugenija Šimkūnaitė yra aprašiusi dar sudėtingesnius vaistus – „Devynerios devynerios“ ir „Gulbės pienas“ (į kurio sudėtį įeina per 90 augalų rūšių). B. Karnickienė pasidžiaugė iš knygos sužinojusi, jog kaip vaistas nuo daugybės ligų mums gali pasitarnauti tiek auksas, tiek... išmatos (šiais laikais – mikrobiotos kapsulės). B. Karnickienė dėkojo autoriui už šią knygą ir sakė jau laukianti naujų.

Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkė Birutė Karnickienė.

Akademikas Vytautas Basys, sekantis dr. T. Meko „literatūrinę“ veiklą, teigė savo pedagoginėje veikloje pats naudojęsis ankstesne, 2010 m. pasirodžiusia vadovėline šio autoriaus knyga „Farmacijos raida ir profesinė etika“. Naujojoje knygoje akad. V. Basį labiausiai sujaudino „Akmenės vaistininko Augustino Rušino (1887–1973) istorija“. Akademikas, pats gimęs ir augęs Akmenėje, daug metų vaikščiojęs pro Rušino namą-vaistinę,  pažinojo ir patį vaistininką, dažnai matydavo jį einantį rinkti vaistažolių. O dvi Rušino dukras, dirbusias Akmenės mokykloje, dėsčiusias vokiečių kalbą, botaniką, chemiją ir kitus dalykus, akad. V. Basys prisiminė kaip mokytojas, išugdžiusias net tris dabartinius LMA narius: jį, Aureliją Žvirblienę ir Vidmantą Stanį.

 

Iš kairės: akad. Vytautas Basys ir dr. Ramūnas Kondratas.

Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas ir Lietuvos farmacijos istorijos draugijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas, buvęs ilgametis Nacionalinio Amerikos istorijos muziejaus Farmacijos kolekcijos kuratorius, pasidalijo prisiminimais apie savo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo farmacijos istorijos specialistams iš Lietuvos kasmet organizuotas keliones į JAV vykstančias farmacininkų konferencijas. Jose būdavo ir farmacijos istorijos sekcija, kuruojama Amerikos farmacijos istorijos instituto. Tai leido lietuviams susipažinti su pasauline farmacijos istorija, su JAV esančiais farmacijos muziejais ir kolekcijomis. Tas bendradarbiavimas tebesitęsia iki šiol... Naująją savo kolegos T. Meko knygą dr. R. Kondratas pristatė kaip įdomius pasakojimus apie žymius Lietuvos vaistininkus ir svarbius farmacijos istorijos aspektus, ypač pabrėžiant liaudies medicinos svarbą. Jis supažindino klausytojus su knygos struktūra, turiniu, pateikė joje aprašomų vaistų pavyzdžių. Prisipažino, kad jam įdomiausias buvo knygos skyrius apie „GerMaPo“ – didžiausią ir moderniausią tarpukario Lietuvos farmacijos pramonės įmonę, kurioje „susipažino ir įsimylėjo“ jo tėvai. Kalbėtojas pasidžiaugė, kad knygoje nėra sausų tekstų ir labai nedaug tarptautinių žodžių (net žodis „farmacija“ daug kur keičiamas į „vaistininkystę“), istorijos pateikiamos šmaikščiai, su autoriui būdingu humoru, kartu jose juntama meilė savo kraštui, jo papročiams, tradicijoms ir savo profesijai.

Išsakydamas savo įspūdžius apie knygą, akad. Limas Kupčinskas, kaip didžiausius T. Meko nuopelnus išskyrė dėmesį lietuvių kalbai ir lietuviškos terminijos puoselėjimą bei tarpukario Lietuvos laikotarpio farmacijos istorijos tyrimus ir atminties saugojimą. Tiek renginio vedėjas, tiek kiti kalbėjusieji šiltai dėkojo knygos autoriui už „Farmacijos istorijos paveikslėlius“, linkėjo sėkmės tolesniuose darbuose ir rašant naujas knygas.

Parengė LMA skyriaus vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA