Naujienos

Įstabusis akademiko Vidmanto Stanio kvapnių, plėšrių ir gudrių augalų pasaulis

Sausio 25 d. įvyko pirmoji šiais metais Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuota nuotolinė „Mokslo žinių diena“ – akad. Vidmantas Stanys skaitė paskaitą „Augalų pasaulio įdomybės“. Jos pasiklausyti prisijungė apie 500 moksleivių ir pedagogų iš Vilniaus, Kauno, Nemenčinės, Kybartų, Pajevonio, Kudirkos Naumiesčio, Palangos, Vabalninko, Kupiškio, Jonavos, Kėdainių, Pakruojo, Kelmės, Lazdijų, Molėtų ir Raseinių miesto bei rajono.

Augalų pasaulis yra labai senas, apipintas įvairiais mitais ir įdomybėmis, pradėdamas paskaitą sakė akademikas. Žemėje priskaičiuojama apie 300 tūkst. žiedinių augalų rūšių. 70 proc. iš to skaičiaus yra identifikuota. Daugybė rūšių dar yra neaptiktos, ir jų atsiranda vis naujų, o iš esamų dalis išnyksta. Augalai, lektoriaus nuomone, yra ta gyvų rūšių grupė, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio, nors jie mus visus maitina, teikia deguonį ir įvairias kitas mums egzistuoti reikalingas žaliavas.

Daug kultūrinių augalų ilgai auginami pakinta, tampa neatsparūs ligoms ir aplinkos veiksniams (pvz., bananai, kavamedžiai, vynmedžiai). Tam tikroje klimato zonoje augantys augalai dėl šiltėjančių orų ten augti jau nebegali, jie pamažu „keliauja“ į šiaurę. Kad augalai gyventų, reikia, akademiko žodžiais tariant, „atšviežinti jų genetiką“. Tai galima padaryti panaudojant laukinių augalų genus. Kadangi kultūrinių augalų laukiniai protėviai gamtoje dažnai yra jau išnykę, svarbus vaidmuo čia tenka botanikos sodams. Botanikos sodo kaip institucijos ištakos siekia senovės Kiniją ir Viduržemio jūros valstybes. XVI a. pab. Europoje buvo penki botanikos sodai, o XX a. viduryje – jau keli šimtai. Dabar pasaulyje jų priskaičiuojama apie 3 000, o juose augančių augalų rūšių – apie 100 tūkst. Iš pradžių šie sodai buvo siejami su universitetų medicinos mokyklomis, juose buvo auginami vaistai. XVIII–XIX a. susiformavus botanikos mokslui, botanikos sodų paskirtis pasikeitė – jie tapo vieta įvairiems augalams eksponuoti ir propaguoti.

Augalus žmonės aprašinėjo nuo seniausių laikų, pasakojo akad. V. Stanys, ir kaip vieną iš svarbiausių, informatyviausių jų aprašymo šaltinių išskyrė Bibliją, kurios pasakojimuose yra aprašyta apie 120 augalų rūšių (nors jų pavadinimai dažnai neatitinka dabartinių tų augalų pavadinimų). Pirmasis ir bene svarbiausias iš jų – figmedis. Jo lapais savo kūną pridengė uždraustą vaisių suvalgę pirmieji žmonės, jį pirmąjį pamatė iš Nojaus laivo išlipę išsigelbėjusieji po tvano. Akad. V. Stanys plačiau papasakojo, kuo ypatingas yra figmedis ir kiti svarbiausieji Biblijoje minimi (kartu didžiausią vaidmenį žmonijos istorijoje suvaidinę) augalai: alyvmedžiai, granatmedžiai, Libano kedrai, žalioji rūta, neužmirštuolės.

Daug įdomių augalų, pasak lektoriaus, yra tarp kambarinių augalų. Mokslininkai tiria šių augalų savybes ir jų poveikį žmogaus organizmui. Vieni jų (fikusai, pelargonijos, monsteros ir kt.) išskiria fitoncidus, kiti (pelargonijos, monsteros) jonizuoja patalpos orą, dracenos sugeria toksinus, palmės iš oro pašalina formaldehidus, benzolą, anglies monoksidą ir t. t. Apskaičiuota, kad 15 tinkamai atrinktų kambarinių augalų gali net 87 proc. pagerinti namų oro kokybę. Lektorius pristatė iš „Hario Poterio“ visiems girdėtą legendinę mandragoros šaknį, žinomiausius pas mus augančius nuodingus augalus: paprastąjį žalčialunkį, europinį kukmedį, dėmėtąją maudą, nuodingąją nuokaną, Lobelio čemerį.

Augalai, teigė akad. V. Stanys, jaučia gravitaciją, turi vidinį laiko jutimą, per šaknis išskirdami tam tikras medžiagas, kalbasi tarpusavyje – tiek rūšies viduje, tiek tarp rūšių. Patirdami stresą, jie skleidžia nelaimės signalus – išskiria lakias chemines medžiagas, kurios jiems gali padėti išvengti pavojingos situacijos (pvz., pritraukti vapsvas, dedančias kiaušinėlius į augalu besimaitinančius vikšrus). Taip pat jie geba atpažinti „savus“, reaguoti į garsą, ypač į muziką, rasti vandens šaltinį (pagal po žeme tekančio vandens vibracijas). Augalai naudoja įvairias gudrybes: pasitelkia kvapus kaip masalus konkretiems apdulkintojams apgauti, vizualiai imituoja vabzdžių apdulkintojų patelių formą ir pan.

Augalai, ypač medžiai, yra ilgiausiai gyvenantys organizmai žemėje. Jie turi daug prisitaikymo mechanizmų, leidžiančių jiems ilgai išgyventi (kelis stiebus, gebėjimą šaknyse ir kamienuose kaupti energiją, gamintis nuo ligų ir kenkėjų apsaugančius fenolius). Klausytojai sužinojo apie seniausius, didžiausius, mažiausius, kvapniausius, spalvingiausius, plėšriausius, greičiausiai augančius pasaulyje augalus. „Augalai yra žemės muzika, sklindanti iš jos lūpų be jokio garso. Šis gamtos dovanojamas grožis žmones keri nuo seniausių laikų“, – baigdamas paskaitą amerikiečių poetą E. Curraną citavo akad. V. Stanys ir linkėjo klausytojams žavėtis augalais, globoti juos, saugoti ir sodinti.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė