Naujienos

Mokslo studijos „Ezoterizmo fenomenas: tarp Rytų ir Vakarų“ pristatymas-diskusija

2024 01 29

Žodis ezoterizmas dažniausiai kelia asociacijas su naiviu iracionalumu, sunkiai suvokiamais tekstais, paslaptingomis, ekscentriškomis praktikomis, kitais mįslingais reiškiniais ir kartu su žodžiu mokslas tarsi nederėtų. 2023 m. pabaigoje Vilniaus universiteto leidyklos išleista akad. prof. dr. Audriaus Beinoriaus sudaryta knyga „Ezoterizmo fenomenas: tarp Rytų ir Vakarų“ įvardyta kaip mokslo studija. Ir neatsitiktinai. Knygos anonse rašoma, kad „šioje mokslinių straipsnių rinktinėje pirmą sykį lietuviškame akademiniame lauke analizuojamas dar vis dažnai ignoruojamas ezoterizmo fenomenas. Keliamas klausimas, ar ezoterizmo reiškinio apibūdinimai galimi platesniame, nei vien Vakarų kultūros, kontekste? Ar negalėtume kalbėti apie globalųjį ezoterizmą, kuris sujungia Vakarų, Azijos ir kitų regionų ezoterines tradicijas, praktikas ir tekstus, bei analizuoti jį pasitelkdami įvairias teorines prieigas ir metodologijas? Filosofai, orientalistai ir religijotyrininkai knygoje bando atsakyti į svarbius klausimus: kokios savitos istorinės ezoterizmo formos egzistavo ir vis dar skleidžiasi įvairiose Vakarų ir Azijos tradicijose – Indijoje, Kinijoje, budizmo, islamo pasauliuose, Lietuvoje? Kokiais pavidalais tai pasireiškia: kaip sakrali žinija, slaptos perdavos, slaptos uždarų grupių praktikos ar specifiniai mistinės patirties metodai?“

Kai šiais metais Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas pakvietė į šios mokslo studijos pristatymą-diskusiją, į LMA mažąją konferencijų salę rinkosi įvairaus amžiaus žmonės. Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Milda Ališauskienė, pradėjusi ir vedusi renginį, džiaugėsi gausia auditorija ir pristatė diskusijos dalyvius – tai knygos sudarytojas akad. A. Beinorius, straipsnių autoriai doc. dr. Loreta Poškaitė ir dokt. Adas Diržys, akad. prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas. Į renginį taip pat atvyko ir kiti knygoje skelbiamų straipsnių autoriai – prof. dr. Naglis Kardelis, doc. dr. Aušra Pažėraitė, dokt. Ina Kiseliova El Marassy.

 

Akad. Audrius Beinorius.

Prof. M. Ališauskienė, pažymėjusi, kad knygos turinį paliekanti paslaptyje, kad kiekvienas skaitytojas atrastų pats, kvietė diskutuoti apie patį ezoterizmo reiškinį ir pabandyti jį lokalizuoti. Knygos autoriai siūlo ezoterizmo reiškinį lokalizuoti tarp Rytų ir Vakarų. Profesorė, kaip socialinių mokslų atstovė ir šios knygos recenzentė, atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai diskusijose kalbama, jog pasaulis padalytas ne į Rytus ir Vakarus, o į globaliuosius Pietus ir globaliąją Šiaurę, klausė, kur tada atsiduria ezoterizmas. Savo požiūrį į šiuos klausimus išdėstė knygos sudarytojas akad. A. Beinorius.

Prof. M. Ališauskienė, suteikdama žodį dokt. A. Diržiui, kurio straipsnis „Transmutuojant konceptualizaciją: (Vakarų) ezoterizmo studijų metodologijos“ skelbiamas knygoje, pažymėjo, kad Vakarų ezoterizmo studijos turi neišvengiamai apimti ir daugiau tyrimų pozicijų, tarp jų ir sociologiją. Todėl straipsnio autoriaus klausė, kaip vyksta socializacija į ezoterizmą, ar ezoterizmas gali būti perduotas iš kartos į kartą ir kaip tai vyksta?

Knygoje skelbiamas doc. dr. L. Poškaitės straipsnis „Ezoterizmas Kinijos daoizmo religijoje“ suformavo kitą diskusijos temą – Kinijos daoizmo religijos ignoravimas Vakarų ezoterikos studijose. Kas formuoja ezoterizmo studijų kanoną ir kaip jis formuojamas, kas atsitiko, kad daoizmas buvo pamirštas? Doc. L. Poškaitė išsamiai aptarė šiuos klausimus kartu pažymėdama ir Daoizmo alchemiją, kaip vieną ezoterizmo traukos elementų.

Iš kairės: prof. dr. Milda Ališauskienė, doc. dr. Loreta Poškaitė, dokt. Adas Diržys akad. Antanas Andrijauskas.

Iš kairės: akad. Audrius Beinorius, prof. dr. Milda Ališauskienė, doc. dr. Loreta Poškaitė, dokt. Adas Diržys, akad. Antanas Andrijauskas.

Diskusijoje nagrinėti įvairūs ezoterizmo aspektai, bet pokalbis pradėtas ieškant erdvės ir lokalizacijos, kur tas ezoterizmas reiškėsi: Rytai–Vakarai, Šiaurė–Pietūs, tad atskirai buvo išskirtas lietuviškasis ezoterizmas. Akad. A. Andrijauskui, išleidusiam monografiją „Teosofinės meno filosofijos idėjų atspindžiai“, kurioje aptariami teosofijos įtakos pėdsakai K. Stabrausko ir M. K. Čiurlionio tapyboje, buvo užduotas klausimas, kiek šis Čiurlionio kūrybos dėmuo, susijęs su teosofija, buvo iki šiol tirtas, kiek pats Čiurlionis reflektavo savo susidomėjimą teosofija.

Akad. A. Andrijauskas, kuris pasiryžo pagaliau paskelbti daug dešimtmečių rašytus Čiurlionio kūrybai skirtus tekstus ir viešojoje erdvėje tuoj pasirodys jo monografija „Čiurlionis: tragiškas nesuprasto genijaus skrydis“, kalbėdamas rėmėsi naujausiais atradimais ir įžvalgomis apie Čiurlionio egodokumentikos likimą istoriniuose virsmuose, Čiurlionio ir jo artimųjų santykį su teosofija.

Žodis taip pat buvo suteiktas prof. N. Kardeliui. Profesorius dėkojo knygos sudarytojui ir autoriams už sumanymą išleisti tokią knygą, pralaužtus ledus, šviežesnį mąstymą, stereotipų griovimą humanitarinėje kultūroje, t. y. tą įsitikinimą, kad „rimti mokslininkai neturėtų kišti nagų prie ezoterizmo reiškinių“. Pirmąkart Lietuvos mokslo istorijoje ezoterizmas sutelkė tiek daug skirtingų sričių tyrinėtojų. „Gyvename požiūrių poliarizacijos laikais. [...] Ezoterizmas susijęs su „demarkacinėmis linijomis“: elito–neelito, atstumtųjų–neatstumtųjų, nekalbant apie skirtį tarp Rytų–Vakarų, Šiaurės–Pietų, tariamai rimto ar iš tiesų rimto akademinio. Tai labai siejasi su tuo, kas vyksta mūsų viešojoje ir privačioje erdvėje: žmonių bandymu distancijuotis, susiskirstyti į grupes, oponuoti vieniems kitų atžvilgiu. [...] Knygoje į patį ezoterizmą žiūrima ir ezoteriškai, ir egzoteriškai, svarbu pasižiūrėti ir iš nesuinteresuoto stebėtojo perspektyvos“, – pažymėjo profesorius. Tai vertinga mokslo studija, akademinėje visuomenėje padėsianti įveikti esančios fobijos ir siaurą suvokimą.

Akad. A. Beinorius, pritardamas profesoriui, tęsė, kad nuoseklus mokslininkas turėtų būti atviras ne vien doktrinoms, koncepcijoms, bet ir tikrovei. „Visuomenėje, jos kasdieniame gyvenime yra labai giliai įsismelkusios iš ezoterizmo doktrinų atėjusios idėjos. Mokslininkas, tyrinėjantis esamybę, turi žvelgti ir į tuos procesus.“

Baigdama diskusijas, prof. M. Ališauskienė džiaugėsi ir dėkojo renginio organizatoriams, kad knyga pristatoma Mokslų akademijoje, – ezoterizmo studijos atrado vietą šioje erdvėje. Dėkojo diskusijos dalyviams ir linkėjo sėkmės plėtojant ezoterizmo studijas. Pažymėjo, kad numatyta knygą pristatyti ir vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje.

Akad. A. Beinorius taip pat džiaugėsi, kad neseniai prie Lietuvos religijotyros draugijos įkurta Lietuvos ezoterizmo studijų grupė (LESG) kaip akademinis padalinys, kuris buria apie 30 įvairių sričių mokslininkų. „Tai geras ženklas, kad Lietuvoje akademiniai ezoterizmo tyrimai plėtosis. Įvykusios dvi konferencijos, planuojama trečioji, galvojama apie kitus leidinius. Ši vaga kartu su kolegomis pradėta ir bus tęsiama“, – kalbėjo akademikas. Juokaudamas prisiminė, kad turėjo nemažai vargo su visais Lietuvos knygų tinklais, kai prasidėjo šios knygos platinimas. „Visi tinklai šią knygą priskyrė prie populiaraus dvasingumo, ezoterizmo, savigydos, bet tik ne prie mokslo. Nesvarbu, kad tai yra akademinė studija, pats žodis ezoterizmas suponuoja tokias asociacijas. Knygynuose dirbantys nė nesivargina atsiversti ir pažiūrėti, o iškart deda ant alternatyvaus dvasingumo lentynėlių.“

Garsus nūdienos ezoterizmo tyrėjas Wouteris Hanegraaffas ezoterizmą pavadino „atmestąja žinija“. Lietuvoje neseniai įkurtos  Lietuvos ezoterizmo studijų grupės tikslas – „skatinti įvairių pasaulio regionų ezoterizmo tradicijų tyrimus Lietuvos akademinėje bendruomenėje, prisidėti prie lietuvių ezoterizmo tyrėjų integravimosi tarptautinėje akademinėje bendruomenėje ir ezoterizmo tyrimų įžvalgomis dalintis su visuomene“ – pagrindžia, kad akademinėje bendruomenėje tokių tyrimų kryptis priimama ir plėtojama.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

Mokslo studijos „Ezoterizmo fenomenas: tarp Rytų ir Vakarų“ pristatymas-diskusijos VAIZDO ĮRAŠAS 

GALERIJA