Naujienos

Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos metinis susirinkimas baigiant 211-uosius veiklos metus

2024 01 31

Lietuvos mokslų akademija (LMA) 2002 m. balandį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Švedijos Karališkąja žemės ūkio ir miškų akademija. Švedijos karališkoji žemės ūkio akademija įsteigta 1813 m. sausio 28 d. Carlo Johano, tuomečio sosto įpėdinio princo, vėliau karaliaus Karlo XIV Johano, iniciatyva. Siekiant pažymėti miškininkystės svarbą, 1956 m. sausio 1 d. akademija buvo pervadinta į Švedijos Karališkąją žemės ūkio ir miškų akademiją. Šios akademijos užsienio nariais buvo išrinkti ir keturi LMA Žemės ir miškų mokslų skyriaus nariai: Leonardas Kairiūkštis (1997), Albinas Kusta (1999), Henrikas Žilinskas (2000) ir Zenonas Dabkevičius (2011). Taip įvertintas Švedijos ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas žemės ūkio, veterinarijos ir miškininkystės mokslų kryptyse.

Įdomus faktas, kad Švedijoje iki šiol veikia devynios karališkosios akademijos: Vaizduojamųjų menų (įkurta 1735), Mokslų (1739), Humanitarinių mokslų (1753), Muzikos (1771), Karinio jūrų laivyno mokslų (1771), Karo mokslų (1796) Žemės ūkio ir miškų (1813), Inžinerijos mokslų (1919), Gustavo Adolfo švedų liaudies kultūros (1932) ir Švedijos akademija (1785). Nenuostabu, kad ši šalis išsiskiria giliomis akademinės veiklos tradicijomis, todėl ir svarbiausi metiniai akademijų susirinkimai vyksta būtent tomis dienomis, kai buvo įsteigtos akademijos.

Akademijos prezidentas Janas Frykas.

Metiniame ataskaitiniame susirinkime pirmąjį pranešimą skaitė Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos prezidentas Janas Frykas. Jis apžvelgė baigiamą ketverių metų vienintelę nepratęsiamą prezidentavimo kadenciją. Prezidento veikla vyko ne pačiais šviesiausiais žmonijai laikais – COVID-19 pandemijos ir prasidėjusių karų kontekste. Jis pabrėžė, kad nepaisant išorinių aplinkybių ir atsižvelgiant į esamą situaciją, Mokslų akademija turi atlikti mokslo sklaidos ir visuomenės švietimo vaidmenį, skatinti gamtos mokslų vystymąsi, naujų technologijų plėtrą ir tvarų gamtos išteklių naudojimą, rūpintis maisto sauga ir kokybe, galvoti apie ateitį ir vertinti būklę, su kuria susidurs ateinančios kartos. Vienas iššūkių – tinkamai naudoti ir taikyti skaitmenizavimo ir dirbtinio intelekto galimybes. Šiuos uždavinius toliau kūrybiškai spręsti palinkėjo naujai išrinktai prezidentei Inger Andersson.

 

Renginio dalyviai.

Išsamią Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos metinę veiklos ataskaitą pristatė akademijos sekretorius Peteris Normakas. Po vienerių metų darbo akademijoje jis įsitikino, kokias gilias žinias, patirtį ir pozityvius ketinimus demonstruoja akademijos nariai. Pabrėžė, kad akademijos veikla tampa dar reikšmingesnė klimato kaitos, gyvūnų ir augalų ligų pandemijų, karo ir geopolitinių konfliktų, brangstančių energetinių išteklių bei infliacijos grėsmės kontekste. Reikia saugoti, kad visoje šioje aplinkoje išliktų gyvybingas, našus žemės ūkio ir miškininkystės sektorius – pagrindinis maisto produktų, pramoninių žaliavų ir energijos tiekėjas. Pažymėjo, kad per metus akademija organizavo per 70 seminarų ir diskusijų aktualiausiais žemės ūkio, miškininkystės ir aplinkos klausimais, suteikė daug konsultacijų politikams ir verslo atstovams, kūrė darbo grupes ir komitetus aktualiems klausimams spręsti. Taip pat pabrėžė produktyvų bendradarbiavimą ir jo svarbą su kitomis šalies ir užsienio mokslų akademijomis.

Pranešimą „Švedija ir Europos Sąjunga neapibrėžtame pasaulyje“ perskaitė Švedijos Europos politikos studijų instituto direktorius Goranas von Sydowas, kuris apžvelgė Švedijos istorinius ir dabartinius ryšius su ES ir visa Europa.

Teikiami prizai akademijos nariams ir mokslininkams.

Tradiciškai renginyje inauguruoti nauji Švedijos ir užsienio šalių akademijos nariai, suteikti garbės vardai, įteikti apdovanojimai, prizai ir stipendijos akademijos nariams ir kitiems šalies mokslininkams.

 

Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos metiniame susirinkime dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.

Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos metiniai susirinkimai vyksta sausio 28 dienomis, nepaisant kokia savaitės diena tais metais pasitaiko – šįkart tai buvo sekmadienis. Šiemet į metinį iškilmingą susirinkimą, vykusį Stokholmo rotušės salėje, atvyko 550 dalyvių: akademijos narių ir kviestinių svečių. Aplinka, salės puošyba, dalyvių aprangos kodas ir posėdžio ceremonija – pabrėžtinai iškilmingi. Gal ir Lietuvos mokslų akademijai vertėtų perimti tokias gražias tradicijas organizuojant visuotinius susirinkimus?

Lietuvos mokslų akademijos informacija
Zenono Dabkevičiaus nuotraukos