Atgal

Naujienos

Reikšminga sutartimi siekiama sumažinti plastikų gamybą ir vartojimą bei skatinti perdirbimą

2024 02 01

Lietuvos mokslų akademija (LMA) yra Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) narė. EASAC sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslų akademijos, kad bendradarbiautų teikiant patarimus Europos politikos formuotojams. EASAC suteikia kolektyvią galimybę šalims, kad Europos mokslo balsas būtų išgirstas. Per EASAC akademijos bendradarbiauja siekdamos teikti nepriklausomus, ekspertų suformuluotus, įrodymais pagrįstus patarimus apie Europos politikos mokslinius aspektus tiems, kurie formuoja Europos politiką arba daro jai įtaką Europos institucijose. Pateikiame EASAC pranešimą apie parengtą komentarą „Tarptautinės plastikų sutarties link“.

Sisteminės klaidos lemia spartų plastikų gamybos, vartojimo ir patekimo į aplinką augimą jūrų, sausumos ir gėlo vandens aplinkoje, rodo naujas EASAC komentaras. Naujausių mokslinių įrodymų santrauka siekiama pateikti kontekstą deryboms dėl labai reikalingos tarptautinės sutarties dėl plastiko (International Plastics Treaty). Numatoma, kad, vykdant dabartinę politiką, pasaulinės plastiko atliekos beveik patrigubės iki 2060 m. „Derybų dalyviai turi spręsti visos sistemos konfliktus, – sako EASAC prof. Michaelis Nortonas. – Tai pakenks komerciniams interesams, todėl  tikrai nebus lengvas darbas. Tačiau norint sulėtinti ir pakeisti žalą aplinkai, biologinei įvairovei ir galiausiai riziką žmonių sveikatai, sutartimi turi būti nutrauktas nuolatinis plastikų gamybos augimas.“

Tikėtina, kad XXI amžius bus prisimenamas kaip „plastiko amžius“. Plastiko triumfas prasidėjo XX a. septintajame dešimtmetyje; šiandien planeta tiesiog skęsta plastiko „jūroje“. 2019 m. pasaulyje susidarė daugiau nei 353 mln. tonų plastiko atliekų, o remiantis EBPO duomenimis, jų kiekis iki 2061 m. išaugs net iki 1 014 mln. tonų per metus, jei nebus imtasi drastiškų priemonių.

Sisteminės klaidos skatina spartų gamybos, vartojimo ir patekimo į aplinką augimą

Plastikas dėl „savo patogumo“ tapo visagalis mūsų kasdienybėje. Tačiau dabartinė sistema nesugeba užtikrinti, kad gamintojai ir vartotojai būtų atsakingi.

„Vartotojai mėgsta ir yra įpratę, kad maistą galima lengvai ir greitai išsinešti. Tačiau manyti, kad plastikas yra pigus, gana naivu. Atliekų tvarkymo, socialinės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos išlaidos siekia milijardus, jei ne trilijonus dolerių – jos daug kartų didesnės nei faktinės gamybos sąnaudos“, – sako profesorius Larsas Walløe, vienas EASAC aplinkosaugos programos pirmininkų.

Dėl šių sąnaudų perkėlimo į išorines, pirminė derva išlieka pigi ir skatina monomerų gamintojus investuoti į nuolatinį augimą, kuriant ir renkantis dervas ir priedus, neatsižvelgiant į perdirbimo pasekmes. Mažmenininkai daugiausia dėmesio skiria veiklos efektyvumui ir patrauklumui vartotojams, o ne atliekų kiekio mažinimui ar perdirbimo galimybėms. Pelningumo stoka ir techniniai iššūkiai riboja perdirbimo infrastruktūros pajėgumą ir įvairovę.

Siekiant iki 2040 m. 80 proc. sumažinti plastiko taršą reikia žiedinės ekonomikos

Mokslininkų teigimu, atėjo laikas priversti teršėjus susimokėti. Savanoriški ir rinkos mechanizmai yra nepakankami problemai spręsti. Jie aiškiai nurodo, kad pasikliauti ar remtis augimu negalima, nes perėjimas prie daugelio vadinamųjų „biologinių“ medžiagų negali būti pateisinamas išteklių ar aplinkosaugos sumetimais.

Vienas iš pirmininkų profesorius Andrásas Báldi aiškina: „Plastikai nepūva, jie tik suskyla į mažesnius gabalėlius ir nesuyra. O susidaręs mikro- ir nanoplastikas išplito po visą planetą, jų randama ir mūsų kūnuose. Nors mirtinas poveikis jūrų gyvūnijai yra labai akivaizdus, vis dar neturime įrodymų, kurie leistų mums patiems įvertinti plastiko taršos keliamą riziką žmogui.“

M. Nortonas: „Turime padaryti galą šiandieniam nekontroliuojamam augimui ir išmetimo mentalitetui. Net jei perdirbimas didės: jeigu sutartyje nebus nustatytas tikslas mažinti pirminio plastiko gamybą, mūsų nesugebėjimas surinkti ir perdirbti daugiau nei nedidelę dalį pasibaigusio eksploatavimo laikotarpio gaminių tęsis.“

Siekdama sėkmingai sudaryti tarptautinę sutartį dėl plastikų, EASAC pasisako už sisteminį požiūrį, kuriuo siekiama sumažinti plastikų gamybos ir vartojimo apimtį, užtikrinti, kad visi plastikai būtų pakartotinai naudojami, perdirbami arba kompostuojami, ir kuo ilgiau išlaikyti plastiką apyvartoje. Modeliai rodo, kad sumažinus paklausą 30 proc. ir padidinus perdirbimo lygį iki 20 proc. plastiko taršą būtų galima sumažinti 80 proc. iki 2040 m.

10 moksliškai pagrįstų rekomendacijų tarptautinei sutarčiai dėl plastikų

  • Nustatyti tikslą sumažinti pirminę plastiko gamybą, siekiant sumažinti bendrą pakuočių poreikį, paklausą ir naudojimą.
  • Užtikrinti, kad visas plastikas būtų pakartotinai naudojamas, perdirbamas arba kompostuojamas, kad būtų užtikrintas žiediškumas.
  • Į pagrindinę rinkos kainą įtraukti visas išorines (aplinkosaugos, socialines, sveikatos apsaugos) pirminės dervos sąnaudas.
  • Įpareigoti produktų kūrėjus ir mažmenininkus kuo labiau sumažinti vienkartinių daiktų naudojimą ir užtikrinti, kad atsakingas būdas būtų pigiausia galimybė keisti vartotojų elgseną.
  • Uždrausti sąmoningai dėti mikroplastiko į gaminius.
  • Įsipareigoti didinti plastiko gaminių saugumą, ilgaamžiškumą ir jų pakartotinio naudojimo, užpildymo, taisymo bei atnaujinimo galimybes.
  • Skatinti įmones bendradarbiauti atvirkštinėse tiekimo grandinėse.
  • Reikalauti atlikti gyvavimo ciklo analizę ir nustatyti tinkamus biologinio skaidumo standartus dervoms, kurios priskiriamos biologiškai skaidžioms.
  • Išplėsti gamintojo atsakomybę įtraukiant visas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
  • Leisti eksportuoti iš EBPO šalių tik į tas ne EBPO šalis, kurios sutinka ir atitinka kriterijus tvarkyti tokias atliekas aplinkai saugiu būdu.

Plačiau: https://easac.eu/publications/details/update-on-the-easac-plastics-report-towards-a-plastics-treaty

LMA ir EASAC informacija
Vertė Agnė Rodriguez