Naujienos

Sąmokslo teorijos filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu

„Kasdien girdime daugybę sąmokslo teorijų. Nors įvairūs sąmokslo naratyvai turi didelį poveikį politiniam ir kultūriniam gyvenimui, jie drauge suvokiami kaip keisti, ribiniai įsitikinimai. Vis dėlto sąmokslo teorijų fenomenas iliustruoja įvairias intelektualines problemas, kaip antai fenomeno ir daikto savaime skirtį (Kantas), mokslinių (ir ne tik) teiginių verifikaciją ir falsifikaciją (Carnapas, Wittgensteinas, Popperis), galios ir žinojimo santykį (Nietzsche, Foucault), politinės paranojos apraiškas (Hofstadteris) ar tikrų sąmokslų, skirtų užtikrinti valstybės aparato galią ir išlikimą, egzistavimą (Machiavelli, Hobbesas). Kaip atskirti įsivaizduojamą sąmokslą nuo tikrojo, racionalų požiūrį nuo liguistos paranojos, kūrybišką požiūrį į pasaulį nuo ekscentriško? Kodėl tam tikrais visuomenės raidos tarpsniais visuomenės atsparumas sąmokslo teorijoms susilpnėja? Kodėl jos daugiau išplinta tam tikrose visuomenės grupėse?“ Taip buvo rašoma filosofiniams, sociologiniams ir komunikaciniams sąmokslo teorijoms skirtos mokslinės konferencijos šaukime ir kviečiami mokslininkai panagrinėti  tokias temas: sąmokslo teorijos ir naujasis religingumas; sąmokslo teorijos ir politika; sąmokslo teorijos, hibridinis karas ir propaganda; sąmokslo teorijos ir kriminologija; istorinės sąmokslo teorijos; sąmokslo teorijų psichologija; sąmokslo teorijų sociologija ir antropologija; sąmokslo teorijų filosofija.

Vasario 1 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko mokslinė konferencija„Sąmokslo teorijos filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, taip pat buvo tiesiogiai transliuojama internetu. Renginį organizavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, VILNIUS TECH  Lietuvos socialinių mokslų centras.

Iš kairės: akad. Arvydas Virgilijus Matulionis,  LMA prezidentas Jūras Banys ir prof. Tomas Kačerauskas.

Konferenciją pradėjo akad. Arvydas Virgilijus Matulionis, suteikdamas žodį LMA prezidentui Jūrui Baniui. Prezidentas pažymėjo, kad konferencijos tema – sąmokslo teorijos –  labai susijusi ir su melagienomis, kurios masiškai plinta šiandienos pasaulyje, apimdamos ne tik socialinius tinklus, bet darydamos įtaką valstybių politikai, ekonomikai, akcijų biržoms ir kitur. Tampa vis sunkiau atskirti, kas yra tiesa. Kaip auklėti visuomenę, kad ji gebėtų skirti, – tai labai aktuali, plati ir įdomi tema. Linkėjo konferencijai sėkmės. VILNIUS TECH Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas prof. Tomas Kačerauskas, pažymėdamas, kad tai jau antrą gyvavimo dešimtmetį skaičiuojantis filosofų, sociologų organizuojamas, daug dėmesio sulaukiantis renginys, džiaugėsi, kad vėl galima burtis LMA salėje (dėl pandemijos kelios metinės konferencijos vyko nuotoliu). Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius, sveikindamas dalyvius, taip pat pabrėžė konferencijos svarbą.

Konferencijos eiga, pagal pranešimų temas, buvo suskirstyta į penkias sesijas: „Sąmokslo teorijų filosofija ir estetika“ (moderavo T. Kačerauskas),  „Sąmokslo teorijų istorija ir raiška“ (moderavo Alvydas Noreika), „Sąmokslo teorijos kaip politinė problema“ (moderavo Alfredas Buiko), „Sąmokslo teorijos: etika, technologija ir psichologija“ (moderavo Edvardas Rimkus) bei „Sąmokslo teorijos: lingvistinis rakursas“ (moderavo Vytis Valatka). Išklausyta 18 pranešimų. Kai kurie jų buvo perskaityti iš nuotolio. Pranešimus skaitė: A. V. Matulionis (LMA, LSMC) „Kas, kaip, kodėl gimsta sąmokslo teorijos?“, Naglis Kardelis (VU) „Tikėjimo sąmokslo teorijomis priežastys: filosofinis žvilgsnis“, Adomas Žudys (VDA) „Sąmokslo teorijos ir menas: trys sėkmingi pavyzdžiai“, Tautvydas Vėželis (VILNIUS TECH) „Atėnų ostrakizmas – daugumos sąmokslas prieš individą ar racionalus politinis tikslas?“, Juozas Jurginis jaunesnysis (Bergeno universitetas) „Kvantinės mechanikos rezonansas sąmokslo teorijose: akademiko Juozo Jurginio biografiniai epizodai“, Gintautas Mažeikis (VDU) „Konspiratologijos episteminiai šaltiniai: mitas, okultizmas, gnosticizmas“, Vytautas Rubavičius (LKTI) „Sąmokslo teorija kaip socialinės ir politinės cenzūros įrankis“, T. Kačerauskas „Sąmokslo teorijos – atsakas į primetamą propagandą?“, Vida Navickienė (VILNIUS TECH) „Aukštojo mokslo transformacija – kaip ir kiek ji veikiama sąmokslo teorijų?“, Viktorija Žilinskaitė-Vytė (VILNIUS TECH) „Sąmokslas laimei: kreivų veidrodžių labirintai pakeliui į tikrovės suvokimą“, A. Noreika (VILNIUS TECH) „Socialinės politinių sąmokslo teorijų ištakos“, Tomas Sodeika (VU) „Sąmokslo teorijos, paranoja ir internetas (panašumai, skirtumai, sąsajos)“. Aistė Diržytė perskaitė kartu su  Aelita Skaržauskiene, Monika Mačiuliene, Gintare Gulevičiūte ir Asta Zelenkauskaite (VILNIUS TECH, MRU) parengtą pranešimą „Tikėjimo sąmokslo teorijomis ir pasitikėjimo mokslu psichologiniai veiksniai“.  Žilvinas Svigaris (VU, LKTI) skaitė pranešimą „Edukacija: horizontali bendruomenės integracija“, Lina Vidauskytė (LKA) – „Sąmokslo teorijos kaip kalbiniai žaidimai“, Dalia Marija Stančienė (KU) – „Anoniminė galia ir skaitmeninė kontrolė: Michelis Foucault, Gilles’is Deleuze’as, Giorgio Agambenas“, nuotoliu pranešimą „Atsakomybė ir kito kaltė“ skaitė Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV). Po kiekvieno pranešimo buvo užduodami klausimai, vyko trumpos diskusijos.

LMA užsienio narys prof. Algis Mickūnas.

Baigdamas konferenciją, prof. T. Kačerauskas dėkojo pranešėjams ir dalyviams, taip pat klausė, kokios temos galėtų būtų nagrinėjamos kitoje konferencijoje. Buvo pasiūlyta padiskutuoti apie klajoklio sąmonę, gamtą mūsų aplinkoje. Priminė, kad skaityti pranešimai bus tradiciškai skelbiami mokslo žurnale „Filosofija. Sociologija“, ir linkėjo visiems sėkmės.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA