Naujienos

Apie kosminę didybę ir aukštesnės civilizacijos siekį

Pasaulio tautų gyvenimus lydi ne tik pergalės, bet ir krizės ar net katastrofos. Ne visos sugeba išlikti istorijos audrose ir sukurti savo valstybę, ugdyti dvasią ir kultūrą. Lietuviams teko išgyventi itin daug dramatiškų akimirkų, tačiau jau XIII a. jie sugebėjo sukurti savarankišką valstybę – akad. Zenono Norkaus žodžiais tariant, Nepasiskelbusią imperiją. Vėliau dėl priešiškų jėgų ją praradome, tačiau pasitaikius progai, po Pirmojo pasaulinio karo, vėl pasinaudojome galimybe atgauti savo valstybingumą. Vasario 16-osios proga prisiminkime, kaip įtaigiai apie lietuvių tautos ryžtą ir galią rašė žymus filosofas, vėliau Lietuvos MA tikrasis narys Stasys Šalkauskis knygoje „Dviejų pasaulių sandūroje“:

„Šiai tautai, iš pradžių garbinusiai ugnį ir vandenį, o paskui – gėles ir kryžius, nesvetimas kosminės didybės troškulys. Kadangi jau stinga materialiosios galios, tad ji iš visų jėgų siekia aukštesnės civilizacijos idealo. Kadangi jau stinga materialiosios galios, tad ji iš visų jėgų siekia aukštesnės civilizacijos idealo. Geriausiai šiuos lietuvių atgimimo siekius apibūdinti galime pateikdami vieno iš didžiausių jos nūdienos menininko žodžius: „Visas mūsų gyvenimas, – sako V. St. Vydūnas, – yra kupinas skausmo ir džiaugsmo. Bet visa tai kaip tik apsako didį, galingą ir amžiną gyvybės jausmą. O gražus jisai be galo su savo skausmu ir džiaugsmu bei savo prakilnumu... Didi turime būti, turime išmokti būti didi. Tuomet ir visi mūsų padėjimai bus kitokie. Ir visas mūsų gyvenimas iš menko virs didis. Sielos ir dvasios didybė – štai kas mums reikalingiausia.“

Švęsdami mūsų Nepriklausomybę – Vasario 16-ąją, regime panašią ukrainiečių tautos kovą rytuose dėl laisvės ir savo dvasios išgelbėjimo, dėl teisės tapti aukštesne civilizacija ir ištrūkti iš barbarų gniaužtų. Remdami jų kovą, kartu stipriname ir savo dvasios galią. Su šventėmis, Lietuva!

Lietuvos mokslų akademija