Naujienos

Išgirsti mokslininkų argumentai priimant svarbų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl gamtos atkūrimo

Lietuvos mokslų akademija (LMA) yra Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) narė. EASAC sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslų akademijos, kurios bendradarbiauja teikdamos patarimus Europos politikos formuotojams. EASAC suteikia kolektyvią galimybę šalims, kad Europos mokslo balsas būtų išgirstas. Per EASAC akademijos bendradarbiauja siekdamos teikti nepriklausomus, ekspertų suformuluotus, įrodymais pagrįstus mokslinius patarimus Europos politikos formuotojams. Pateikiame EASAC pranešimą apie naująjį ES Gamtos atkūrimo reglamentą.

Buveinių atkūrimas yra gyvybiškai svarbus

Daugiau kaip 80 proc. Europos buveinių yra prastos būklės. Tačiau yra vilties: vasario pabaigoje Europos Parlamentas patvirtino naują ES Gamtos atkūrimo reglamentą dėl gamtos atkūrimo.

Reglamentas taikomas įvairioms sausumos, pakrančių ir gėlo vandens ekosistemoms, įskaitant šlapžemes, pievas, miškus, upes ir ežerus, taip pat jūrų ekosistemoms, įskaitant jūros žolių, kempinių ir koralų telkinius (išvardyti reglamento I ir II prieduose). Jame reikalaujama, kad valstybės narės iki 2030 m. imtųsi priemonių atkurti bent 30 proc. abiejuose prieduose išvardytų buveinių tipų, kurių būklė yra bloga. Valstybės narės taip pat turi nustatyti priemones, kad iki 2040 m. būtų atkurta ne mažiau kaip 60 proc. blogos būklės buveinių, o iki 2050 m. – ne mažiau kaip 90 proc.

EASAC aplinkosaugos direktorius profesorius Thomas Elmqvistas palankiai vertina naująjį teisės aktą: „ES Gamtos atkūrimo reglamentas yra svarbus žingsnis tinkama linkme, siekiant spręsti rimtus biologinės įvairovės ir klimato iššūkius, su kuriais susiduria Europa. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atkūrimas taip pat labai svarbus ūkininkų ir žemės valdytojų gerovei ir pragyvenimui, nes veikiančios ekosistemos yra ūkininkavimo ir kitos ekonominės veiklos žemės ūkio ir miškinguose kraštovaizdžiuose pagrindas (žr. EASAC ataskaitą „Atkuriamasis žemės ūkis“). Be to, bus labai svarbu, kad visi vietos suinteresuotieji subjektai įsitrauktų ir aktyviai dalyvautų įgyvendinant programą, užtikrinant, kad atkūrimo veikla, įskaitant maisto saugą ir aprūpinimą maistu, būtų vykdoma iš holistinės sisteminės perspektyvos.“

Galimi atidėjimai siekiant apsirūpinti maistu

ES šalys užtikrina, kad esamo geros būklės ploto padėtis smarkiai nepablogėtų. Valstybės narės taip pat turės priimti nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose išsamiai nurodys, kaip ketina pasiekti šiuos tikslus. Tačiau tekste taip pat numatyta galimybė iki vienerių metų sustabdyti su žemės ūkio ekosistemomis susijusių nuostatų įgyvendinimą, jei įvyktų nenumatytų ir išskirtinių atvejų, kurių ES negali kontroliuoti ir kurie turėtų rimtų pasekmių aprūpinimo maistu saugumui visoje ES. T. Elmqvistas teigia: „Šią nuostatą bus galima įvairiai interpretuoti, tačiau ji taip pat gali suteikti ūkininkams tam tikrų garantijų, kad į jų nuomonę bus įsiklausyta.“

Po balsavimo Europos Parlamento pranešėjas Césaras Luena padėkojo mokslininkams „už mokslinius įrodymus ir kovą su klimato neigimu, o jaunimui – už tai, kad primena mums, jog nėra nei planetos B, nei plano B“.

Reglamentas, dėl kurio susitarta su valstybėmis narėmis, buvo priimtas 329 Europos Parlamento nariams balsavus už, 275 – prieš ir 24 susilaikius. Kitas ir paskutinis žingsnis – tekstą patvirtins Taryba, o po 20 dienų jis bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios.

Vertė ir parengė Agnė Rodriguez