Naujienos

Mokslo balsas vis labiau girdimas priimant Europos Parlamento sprendimus

Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) mokslininkai palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas galutinai patvirtino persvarstytą Pastatų energinio naudingumo direktyvą (EPBD).

Naujojoje direktyvoje atsižvelgiama į daugelį svarbiausių EASAC ataskaitos „Pastatų anglies dioksido išmetimo mažinimas“ rekomendacijų ir pirmą kartą bus reikalaujama reglamentuoti anglies dioksido kiekį, susijusį su pastatų statyba, priežiūra ir griovimu.

Š. m. kovo 12 d. Europos Parlamentas galutinai patvirtino planus, kuriais siekiama padėti sumažinti energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pastatų sektoriuje. Vėlyvajame derybų etape dėl šio įstatymo kilo politinių prieštaravimų, ypač Vokietijos centro dešiniųjų parlamentarų pasipriešinimo.

EASAC pirmininko pavaduotojas prof. Brianas Nortonas pažymi: „Džiaugiuosi, kad direktyvoje atsižvelgiama į daugelį svarbiausių EASAC ataskaitos „Pastatų anglies dioksido išmetimo mažinimas“ rekomendacijų.“ Kadangi 25 proc. visų Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų susiję su statybomis, 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje buvo siūlomi esminiai politikos pokyčiai. Iki šiol teisės aktuose buvo atsižvelgiama tik į pastatų eksploatacijai sunaudojamą energiją. Todėl EASAC paragino politikos formuotojus išplėsti taikymo sritį ir atkreipti dėmesį į statybinėse medžiagose ir metoduose – tiek naujų, tiek renovuojamų pastatų – susidarantį išmetamųjų teršalų kiekį.

Prof. B. Nortonas teigia: „Visa tai vyksta dabar. Pirmą kartą pagal EPBD bus reikalaujama reglamentuoti susidarantį anglies dioksido kiekį, susijusį su pastatų statyba, priežiūra ir griovimu.“

Pagal peržiūrėtą EPBD nuo 2030 m. valstybės narės privalo i) atskleisti visų naujų pastatų anglies dioksido ir eksploatacinio anglies dioksido kiekius ir ii) nustatyti pastatų viso gyvavimo ciklo anglies dioksido kiekius, kurie laikui bėgant palaipsniui mažėtų. Nuo 2030 m. visuose naujuose pastatuose neturi būti išmetamas joks teršalų kiekis vietoje ir, kai įmanoma, turi būti naudojamas tik labai nedidelis kiekis atsinaujinančiosios energijos arba centralizuoto šildymo. Valstybės narės taip pat privalės i) iki 2050 m. skirti finansavimą esamam pastatų fondui nuodugniai renovuoti, ii) parengti nacionalinius renovacijos planus, iii) įdiegti individualius etapų planus, kad pastatų savininkai galėtų atlikti nuodugnią renovaciją. Svarbu tai, kad yra reikalavimas apsaugoti nuomininkus nuo iškeldinimo po renovacijos.

EPBD taip pat siekiama i) padidinti pastatų, kuriuose tiesiogiai naudojama saulės energija, skaičių ir ii) iki 2040 m. palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro katilų. „Taip pat džiaugiamės, kad, kaip rekomenduojama EASAC ataskaitoje, didelis dėmesys skiriamas patalpų aplinkos kokybei palaikyti“, – apibendrina B. Nortonas.

Dabar direktyvą turės oficialiai patvirtinti ES Ministrų Taryba, kad ji taptų įstatymu.

Vertė Agnė Rodriguez