Naujienos

Tarptautinis nacionalinių mokslų akademijų simpoziumas Berlyne

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Jūras Banys ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Indrė Isokaitė-Valužė (šio teksto autorė) atstovavo LMA tarptautiniame simpoziume „Žmogaus teisės ir akademinė laisvė“ Berlyne (Vokietija), organizuotame Vokietijos nacionalinės mokslų akademijos „Leopoldina“ ir Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos.

Kovo 20–21 dienomis vykusiame moksliniame renginyje buvo nagrinėjami sudėtingi akademinės laisvės sampratos, turinio, ribų ir santykio su kitomis žmogaus teisėmis klausimai, šiuolaikinės visuomenės ir inovacijų poveikio ir geopolitinių krizių keliamų iššūkių šiai laisvei aspektai bei ieškota strategijų jai saugoti. Pirmąją dieną akademinės laisvės ir jos santykio su žmogaus teisėmis, grėsmių šiai laisvei ir jos subjektų (t. y. kam ji priklauso) temas nagrinėjo organizatorių – Vokietijos ir Norvegijos nacionalinių mokslų akademijų – ir Tarptautinio akademijų ir mokslo draugijų žmogaus teisių tinklo (International Human Rights Network of Academies and Scholarly Societies) atstovai, garsūs Europos universitetų profesoriai skaitė pranešimus, vyko diskusijos. Antrąją dieną nacionalinių mokslų akademijų atstovai dalijosi gerąja patirtimi ir įžvalgomis apie akademinės laisvės situaciją jų šalyse ir pristatė kiekvienos akademijos indėlį saugant akademinę laisvę ir žmogaus teises.

Simpoziume atkreiptas dėmesys į vis kylančią diskusiją dėl akademinės laisvės santykio su mokslo ir tyrimų laisve, institucine akademine laisve ir saviraiškos laisve. Pranešėjai dalijosi mintimis, kad akademinė laisvė yra platesnė už mokslo tyrimų laisvę, ji gali būti suprantama kaip akademinė kultūra, tam tikras mąstymo būdas ir apima daug aspektų, įskaitant teisę nepatirti kišimosi iš išorės, teisę kritikuoti ir teisę bendradarbiauti. Nagrinėjant akademinę laisvę teisės į mokslą srityje atkreiptas dėmesys, kad yra ne tik negatyvios pareigos – draudimas akademinę laisvę riboti, bet ir pozityvios – pareiga sukurti tinkamas sąlygas jai įgyvendinti. Nagrinėti ir akademinės laisvės etiniai aspektai, kurie yra sudėtingi, tarkime, reprodukcinės medicinos srityje, tačiau visada svarbu apsaugoti žmogaus orumą. Mokslo autonomija yra pagrindas pažangai: mokslas turi būti naudingas visuomenei, auga mokslinės komunikacijos tobulinimo svarba. Apžvelgiant situaciją Europoje, buvo pristatyti įvairūs tyrimai ir projektai (Scholars at Risk, Europos Parlamento ir kt.), kuriuose tarp grėsmių akademinei laisvei įvardijama, pavyzdžiui, valstybės (politinių partijų) kišimasis apibrėžiant tyrimų sritis ar ribojant institucijų savivaldos laisvę, minimi su informacijos pateikimu visuomenės informavimo priemonėse bei su privataus sektoriaus suteikiamu finansavimu mokslo tyrimams siejami aspektai.

Nors akademine laisve esame įpratę naudotis nevaržomi, ypač Rusijos karas Ukrainoje darkart priminė šios laisvės svarbą ir autoritarinių režimų jai keliamą grėsmę. Akademinei laisvei pastaraisiais metais kelia grėsmę ne tik karai ir krizių situacijos, bet ir akademinės laisvės instrumentalizavimas, piktnaudžiavimas ja, dirbtinis intelektas ir kitos inovacijos, besikeičianti visuomenė. Lieka nelengvų užduočių sprendžiant klausimą dėl mokslo ir tyrimų saugumo bei nacionalinio saugumo santykio.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Indrė Isokaitė-Valužė.

Lietuvos atstovai pabrėžė LMA organizuojamų konferencijų ir vykdomų mokslo tyrimų nagrinėjant žmogaus teisių temas tarpdalykiškumą, tarptautinio bendradarbiavimo  plėtrą, principingumo nutraukiant bendradarbiavimą su Rusijos (ir Baltarusijos) autoritarinių režimų valdomomis mokslo ir tyrimų institucijomis svarbą. Doc. dr. I. Isokaitė-Valužė pažymėjo, kad nors akademinė laisvė pastaraisiais metais yra pastebima tiek tarptautinių organizacijų, tiek mokslo institucijų vykdomų tyrimų tema, išlieka diskusija dėl tikrosios šios laisvės sampratos ir jos saugomų vertybių, turinio bei ribų, be to, jai kylantys pagrindiniai iššūkiai, nors Europoje bendri, vis dėlto atskirose valstybėse gali skirtis. O tai taip pat turi įtakos konkrečios nacionalinės mokslų akademijos vaidmeniui. Kalbant apie Lietuvą, svarbu padėti tiems, kurie šiandien negali mėgautis šia laisve nevaržomi, – pirmiausia Ukrainai ir jos šalies mokslininkams. Abiejų valstybių istorijoje Rusijos vykdomos represijos buvo ir yra naudojamos siekiant užkirsti kelią tiesai, todėl valstybės nepriklausomybė, žodžio laisvė ir akademinė laisvė yra susijusios ir ypač svarbios. Akademinė laisvė yra ir vertybė, ir principas, ir profesinė laisvė, nagrinėtina ir kaip žmogaus teisė, tačiau nėra savitikslė – jos įgyvendinimas lemia valstybės ir visuomenės pažangą. Mokslininkė taip pat pabrėžė akademinės atsakomybės svarbą: akademinė nuomonė turi būti profesionali – pagrįsta mokslinio tyrimo metodais, argumentais, akademine etika ir negali tapti šmeižtu ar neapykantos kalba. Taip pat, pasak jos, reikšmingas Europos Žmogaus Teisių Teismo indėlis plėtojant akademinės laisvės sampratą ir jos ribų turinį.

Doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė