Naujienos

Dėl Gamtos atkūrimo įstatymo

Europos mokslo bendruomenė prieš kiek daugiau nei mėnesį džiugiai sutiko žinią apie Europos Parlamente, po ilgų svarstymų ir diskusijų, patvirtintą Gamtos atkūrimo reglamentą. Šio įstatymo įsigaliojimui buvo reikalingas formalumu laikomas ES Tarybos pritarimas kovo pabaigoje planuotame balsavime, tačiau, dėl politinių skersvėjų, šio svarbaus dokumento svarstymas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Europos akademijų mokslo patariamoji taryba (EASAC) ragina politikus neatidėlioti šio įstatymo priėmimo, - dalijamės EASAC, kurios narė yra Lietuvos mokslų akademija, pranešimu spaudai.

Didelė parama ES Gamtos atkūrimo įstatymui – mokslų akademijos ragina valstybes nares padėti saugoti gamtą, klimatą ir tvarią žemdirbystę

• Teisės akte siūlomos priemonės yra labai svarbios apsirūpinimui maistu, biologinei įvairovei ir klimatui.
• Įstatymas – tai išskirtinė galimybė atlyginti ūkininkams už ekosistemų paslaugų teikimą.
• Tvarios ekosistemos skatina Europos apsirūpinimą maistu ir ūkininkų ekonominius interesus.

2024 m. balandžio 5 d. pareiškime EASAC ragina ES šalis nares nesuspenduoti ir neišbraukti iš darbotvarkės ES Gamtos atkūrimo įstatymo. Prof. Tomas Elmkvistas (Thomas Elmquist), EASAC aplinkosaugos  programos vienas direktorių, teigia: „Priimti ES Gamtos atkūrimo įstatymą svarbu siekiant spręsti rimtus biologinės įvairovės ir klimato iššūkius, su kuriais susiduria Europa. Jis yra nepaprastai reikšmingas ūkininkų ir žemės valdytojų gerovei ir pragyvenimui, nes veikiančios ekosistemos yra ūkininkavimo ir kitų ekonominių veiklų, vykdomų dirbamos žemės plotuose arba miškingose teritorijose, pagrindas.“

Įstatymas nesukelia grėsmės apsirūpinimui maistu

Žymiausi Europos mokslininkai abejoja įstatymo priešininkų argumentais. Dviejose svarbiausiose neseniai skelbtose ataskaitose apie atkuriamąjį žemės ūkį (EASAC 2022, „Atkuriamasis žemės ūkis Europoje“ https://easac.eu/publications/details/regenerative-agriculture-in-europe ir integruotąją kenkėjų kontrolę (EASAC 2023, „Neonikotinoidai ir jų pakaitalai tvarioje kenkėjų kontrolėje“ https://easac.eu/publications/details/neonicotinoids-and-their-substitutes-in-sustainable-pest-control).  EASAC mokslininkai pagrindė, kad įmanoma išlaikyti derlių, kartu mažinant poveikį aplinkai ir gerinant biologinę įvairovę. „Teiginys, kad strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ priemonės kelia grėsmę apsirūpinimui maistu, yra klaidingas. Tačiau būtinų priemonių įgyvendinimas gali paveikti siaurus tam tikrų pagrindinių žemės ūkio pramonės suinteresuotųjų šalių verslo interesus, pavyzdžiui, pesticidų ir trąšų pardavimą, todėl buvo vykdomos nuolatinės kampanijos prieš šį įstatymą“, – sako EASAC Aplinkosaugos programos vienas direktorių profesorius Maiklas Nortonas (Michael Norton).

Galimybė atlyginti ūkininkams už ekosistemų paslaugas

Savo ataskaitose EASAC pritaria pasiūlymams nukreipti subsidijas į pagalbą ūkininkams, pereinant prie tvarios praktikos, kuri padėtų spręsti klimato ir biologinės įvairovės krizes. „Naujasis įstatymas suteiktų išskirtinę galimybę sutelkti pastangas ir išteklius, skirtus gamtos atkūrimui ir žmonėms, kurie prie to prisideda. Ūkininkams turėtų būti atlyginama už tai, kad jie imasi aplinkai naudingos praktikos ir prisideda prie žmonių bei ekosistemų sveikatos ir gerovės“, – aiškina T. Elmkvistas. EASAC ragina nepritariančias arba susilaikančias valstybes nares persvarstyti savo poziciją ir atsižvelgti į geriausius turimus mokslinius įrodymus bei ginti teisę. „Prašome visų ES valstybių narių eiti pirmyn ir siekti užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai įsitrauktų ir aktyviai dalyvautų jį įgyvendinant, o atkūrimo veikla, įskaitant apsirūpinimą maistu ir maisto saugą, būtų vykdoma iš holistinės sistemos perspektyvos“, – apibendrina M. Nortonas.

Pagrindinės aplinkybės

Daugiau kaip 80 proc. Europos buveinių yra prastos būklės. Tačiau yra vilties: 2024 m. vasario pabaigoje Europos Parlamentas patvirtino ES Gamtos atkūrimo įstatymą, kuris yra esminis indėlis įgyvendinant tarptautinius susitarimus dėl klimato ir biologinės įvairovės, pvz., Kunmingo ir Monrealio biologinės įvairovės programą. Pirmą kartą įstatyme nustatyti aiškūs nualintų ekosistemų atkūrimo tikslai visose valstybėse narėse, taip prisidedant prie ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo ir kartu gerinant apsirūpinimą maistu. Po to, kai lapkritį buvo pasiektas susitarimas, o vėliau Europos Parlamentas jam pritarė, įstatymas buvo išbrauktas iš ES Tarybos darbotvarkės, nes jam nepritarė reikiama valstybių narių dauguma.

Parengė Agnė Rodriguez