Naujienos

Trijų jūrų siejami, bet dar nesujungti: ko trūksta?

2024 04 12

Balandžio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Trijų jūrų iniciatyva: viena koncepcija, skirtingi požiūriai?“. Ją organizavo LMA, Lenkijos mokslų akademijos Politikos tyrimų instituto Trijų jūrų iniciatyvos tyrimų centras ir Lodzės universitetas.

LR Prezidento sveikinimas dalyviams.

Ši 2016 m. gimusi iniciatyva (Three Seas Initiative, 3SI) jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Ja siekiama skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi, didinant dalyvaujančių šalių junglumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, stiprinti ES sanglaudą ir transatlantinius ES ir JAV ryšius. Kadangi Lietuva šiemet pirmininkauja 3SI, Vilniuje surengtas ir aukščiausio lygio susitikimas bei verslo forumas.

Sveikinimo kalboje LR Prezidentas dr. Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva didžiuojasi esanti šios iniciatyvos dalyvė. Jis padėkojo organizatoriams, subūrusiems įvairių šalių mokslininkus. Sakė neabejojantis, jog tai puiki proga pasikeisti idėjomis. Tokioms kultūriškai ir ekonomiškai skirtingoms šalims reikia mokslo platformos, kad bendradarbiavimas būtų sklandus ir rezultatyvus. Tai lems ir ekonomikos pažangą. Dalyviams palinkėjo sėkmės ir įkvėpimo.

LMA prezidentas Jūras Banys taip pat pasveikino renginio dalyvius. Jis kalbėjo apie kontekstą – įtemptą politinę situaciją, kai visos iniciatyvoje dalyvaujančios šalys yra imperialistinės šalies kaimynės. O mes norime gyventi taikiai, geriau. Mokslas yra vienas iš instrumentų demokratijai ir ekonominei gerovei stiprinti. Todėl akivaizdu, kad šalia Juodosios, Adrijos ir Baltijos jūrų esančioms valstybėms būtina bendradarbiauti ne tik politiškai, bet ir mokslo srityje. Reikia vystyti daugiau bendrų projektų. J. Banys sakė tikįs, kad tai bus ne paskutinis susitikimas. Kitąmet dešimtasis planuojamas Varšuvoje.

LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Gediminas Varvuolis padėkojo susirinkusiesiems sakydamas, kad mokslininkai padeda politikos formuotojams. Tai labai svarbus vaidmuo. Puiku, kad jie yra šios trijų jūrų ekosistemos dalis. Vilniuje planuojama daug įvairių renginių. Tai liudija, kokia patraukli yra trijų jūrų idėja. Tai svarbu ne tik mokslo, bet ir visuomenės ryšių stiprinimui. Kitąmet šio formato jubiliejus – dešimtmetis.

Renginio moderatoriai – dr. Marijušas Antonovičius (Mariusz Antonowicz) iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Jendžejus Blaščakas (Jędrzej Błaszczak), atstovaujantis Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų instituto 3SI tyrimų centrui, pažymėjo, kad čia susitinka akademikai, ekspertai. Bus aptarti tyrimų rezultatai, kad sustiprintume supratimą apie tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ne pirma diskusija.

Prof. habil. dr. Agnieška Oželska-Stonček (Agnieszka Orzelska-Stączek) iš Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų instituto 3SI tyrimų centro pranešime „Trijų jūrų iniciatyva: originali Europos Sąjungos vidaus bendradarbiavimo koncepcija. Įveikiant dviprasmiškumą“ kalbėjo apie įvairius naratyvus, kurie prieštarauja vienas kitam. Tai reikia įveikti. Ji priminė, kad Iniciatyvos idėja gimė 2016 m. Dubrovnike. Dauguma dalyvių yra NATO ir ES narės. Tikslas – sustiprinti ES sanglaudą. Yra ir trys strateginiai partneriai: Europos Komisija, Vokietija ir JAV; du asocijuotieji nariai: Ukraina ir Moldova. Svarbu suvokti ir įveikti epistemiologinius iššūkius: kaip žinios generuojamos, kaip įveikti tarpvalstybinius barjerus ir kokia yra žinių būsena? Akademinės bendruomenės nelabai tuo domisi. Tai ontologinis rebusas. Neaišku, kokie yra bendradarbiavimo formatai. Be to, sunku susisiekti, nes nėra gerų ryšių. Taigi, dar daug barjerų, kuriuos turi įveikti tyrėjai, kurdami tokius bendradarbiavimo tinklus.

Dr. Ieva Gajauskaitė iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kalbėjo apie strateginę kultūrą, jos svarbą ir Trijų jūrų iniciatyvą kaip strateginį sprendimą. Ji pateikė ir pavyzdį, kaip skirtingai Amerikos ir sovietų strategai anksčiau mąstė apie branduolinio ginklo panaudojimą. Tai liudija apie šios kultūros skirtumus valstybėse. Strateginė kultūra yra tikėjimo, požiūrio, normų ir praktikų rinkinys apie tai, kaip tauta suvokia ir siekia užtikrinti savo saugumą. Šie požiūriai valstybėse gali skirtis, todėl svarbu juos derinti. Strategija – subjektyvus faktorius, veikiantis grėsmių suvokimą. 3SI – tai vizija. Reikia turėti omenyje, kad šalyse narėse nevienodai išsivysčiusi strateginė kultūra. Todėl būtina įvertinti ir verslo subkultūrą, kitų regionų ir institucines strategines kultūras.

Prof. dr. Paulas Dragošas Aligice (Paul Dragoș Aligică, Rumunijos akademija ir Bukarešto universitetas) pranešime „Konstruojant į ateitį orientuotą pasidalijamą kultūrinį ir intelektinį identitetą: prielaida ir strateginis prioritetas“ kalbėjo apie institucionalizacijos svarbą. Prioritetas – generuoti identiteto kūrimą. Tai iššūkis mūsų institucinei vaizduotei. Yra bendras priešas ir iššūkis. Patiriame įvairių struktūrų transformacijos procesą. Tai jau buvo pasaulio istorijoje, jei prisimintume žemdirbystės atsiradimą, pramonės revoliuciją. Dabar technologijos keičia institucijas, valstybių struktūras. Kinta infrastruktūros, institucijų režimai. Ateitis yra vienas iš svarbių parametrų, kurį reikia turėti omenyje, galvojant apie šį projektą. Narių laukia daug sociologinių, karinių, politinių iššūkių.

Talino universiteto doc. dr. Metju Erlas Krendalas (Matthew Earl Crandall) pranešime „Trijų jūrų iniciatyva ir Estija, vykstant karui Ukrainoje“ kalbėjo, kad estai nuolat aktyviai prisideda prie įvairių projektų, bendradarbiauja tarptautinėse organizacijose. Jiems rūpi energetinis saugumas ir saugumas apskritai. Ši iniciatyva gali tapti puiki proga aktyvesnei regioninei integracijai. Reikia koordinuotis su Baltijos jūros regioniniais formatais. Vystyti geopolitikos junglumą (ryšį). Ir tą daryti su patikimais partneriais. Itin reikalingas pasitikėjimas. Būtinas atsparumas, ypač turint omenyje agresyvius ir dezinformuojančius rusų ir kinų veiksmus. Kitaip sakant, ši iniciatyva Estijai yra nedidelis papildomas bendradarbiavimo komponentas.

Dr. Mihajus Sebe (Mihai Sebe) iš Rumunijos Europos instituto ir Bukarešto universiteto pranešime „3SI nuo Bukarešto iki Vilniaus ir toliau: Rumunijos perspektyva“ kalbėjo, kad bene svarbiausia problema – tai įvairūs skirtumai tarp šalių. Todėl regioninis bendradarbiavimas nėra aktyvus dėl skirtingų interesų. Trūksta ir žinių, patirties, kaip dirbti kartu. Regionas turi ribotus išteklius (demografinius, finansinius). Galbūt ši Trijų jūrų iniciatyva padėtų juos pritraukti. Dar viena Rumunijos problema – protų nutekėjimas. Todėl norint pakeisti tendencijas, būtina į šią inciatyvą įtraukti ne tik JAV, bet ir Japoniją, Pietų Korėją. Ši Iniciatyva visgi padeda įvairių šalių visuomenėms geriau suprasti viena kitą. Rumunijai itin svarbus būtų geresnis strateginis junglumas tarp regionų.

Po pranešimų vyko diskusija, kuriai vadovavo dr. Ignas Kalpokas iš Vytauto Didžiojo universiteto. Buvo pabrėžiama, kad itin svarbu vienodai suprasti procesus. Kadangi tai tik viena iš daugelio inciatyvų, partneriams ir dalyviams reikia atrasti komplementarumą. Ir, be abejo, kurti pasitikėjimą.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA