Naujienos

Lietuvos mokslų akademija atsiskaitė Seimui

Balandžio 24 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Jūras Banys nuotoliu pristatė LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams praėjusių metų LMA veiklos ataskaitą. Prezentacijoje jis trumpai priminė akademijos misiją. Ją įgyvendinant siekiama išlaikyti aukštą mokslo tyrimų ir studijų lygį, ugdyti visuomenės mokslinį kritinį mąstymą, puoselėti mokslinių tyrimų laisvę ir akademinę etiką. Jis apibūdino LMA veiklą 2023-iaisiais, įvardijęs esminius visuotinių susirinkimų ir kitus įvykius. J. Banys pažymėjo, kad akademija ir jos nariai nuolat dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje. Aktyviai veikia LMA Jaunoji akademija. Vykdydama savo misiją, praėjusiais metais LMA organizavo daugiau kaip 150 renginių, taip pat ir tarptautinių. Jie buvo skirti mokslui, mokslo politikai, mokslo žinių bei kultūros sklaidai ir t. t. Pavyzdžiui, organizuota konferencija LR civilinio proceso kodekso 20-mečiui paminėti, konferencijos mokytojų kvalifikacijai kelti. Daug dėmesio skirta temai apie dirbtinio intelekto vystymosi ir taikymo sritis (kartu su LR Seimo nariais akademijoje įvyko posėdis šia tema). Organizuoti renginiai Sąjūdžio 35-mečiui, seminarai aktualiomis energetikos temomis (pvz., nagrinėtos branduolinių reaktorių tendencijos). LMA lankėsi Taivano mokslų akademijos delegacija. Planuojama stiprinti ir Lietuvos bei Vokietijos mokslinį bendradarbiavimą. Akademija teikia įvairias stipendijas, premijas ne tik mokslininkams, bet ir doktorantams, studentams. Leidžiami septyni mokslo žurnalai. Svarbi veiklos sritis – mokslo populiarinimas, todėl buvo išleistos kelios serijos „Mokslas visiems“ knygos.

LMA pasirašė arba atnaujino sutartis su kitų šalių (pvz., Albanijos, Kazachstano) akademijomis. Vykdant ekspertinę funkciją, buvo parengtos rezoliucijos tokiais klausimais kaip uždarų patalpų daržininkystė ir augalų veislių teisinė reguliacija, naudojant naujas genomines technologijas. Atrodo, kad Europoje bus leista kurti ir auginti genetiškai redaguotus produktus, ir tai yra nemenkas Europos mokslo bendruomenės nuopelnas. Verta paminėti, kad dar 2013 m. LMA organizavo diskusiją apie kibernetinį saugumą. Tuo metu atkreiptas dėmesys, kad Lietuva neturi kibernetinės erdvės apsaugos pajėgų. Ir pagaliau šiais metais Krašto apsaugos ministerijoje yra kuriamos tokios pajėgos.

Paskui J. Banys atsakė į Komiteto narių klausimus. Edita Rudelienė klausė, kiek dubliuojasi akademikų veikla jų darbovietėse su veikla LMA vardu? J. Banys atsakė, kad akademikai mokslinį darbą dirba savo institucijose. Tačiau ekspertinė veikla (pavyzdžiui, mokslo politikos klausimai) ir mokslinis darbas skiriasi. Akademija deleguoja savo narius į tarptautines organizacijas. Yra daug ekspertinių darbo grupių, kuriose dalyvauja akademijos nariai.

Prof. Vilija Targamadzė pastebėjo, kad renginių per metus organizuota daug. Bet kokie yra konkretūs jų rezultatai? Nepakanka tik išvardyti renginius. Kita vertus, ataskaitoje – tik dvi LMA parengtos rezoliucijos, o kitos priimtos su tarptautiniais partneriais. Be to, per mažas LMA indėlis, atliekant ekspertizes švietimo srityje. Ji klausė, kokias savo veiklos problemas mato akademija? J. Banys atsakė, kad švietimo, edukologijos srityse iš tiesų veikiama nepakankamai. Deja, tas problemas kol kas bandoma spręsti tik keliant mokytojų kvalifikaciją. Tačiau gilesnės analizės nėra. Todėl reikėtų pasitelkti daugiau specialistų, praktikų, edukologų, bendradarbiaujant su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Toliau J. Banys pridūrė, kad iš viso pernai LMA nariai parengė septynias rekomendacijas. Tačiau manė, kad visų jų neverta dėti į ataskaitą. Mokslinės veiklos įvardijimas ataskaitoje iliustruoja, kad LMA nariai yra aktyvūs mokslininkai. Baigdamas J. Banys pridūrė, kad didžiausių problemų kyla dėl leidybos. Pasibaigus Struktūrinių fondų leidybos projektui, tenka ieškoti išteklių. Laima Nagienė domėjosi konferencija apie branduolinės energetikos tendencijas ir klausė, koks čia LMA indėlis ir kokie konferencijos rezultatai, kokios išvados? J. Banys pakomentavo, kad pernai akademijoje buvo renginių, skirtų ir atsinaujinančiai energetikai. Jo manymu, maži branduoliniai reaktoriai reikalingi Lietuvai. Tačiau daugiau apie tai pasakytų Lietuvos energetikos instituto specialistai, kurie modeliuoja Lietuvos energetikos sistemą. Nepaisant šių pastabų, LMA ataskaita buvo įvertinta teigiamai.

Vaizdo įrašas iš 2024-04-24 LRS Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio (žr. nuo 42:50)

Leidinys „Lietuvos mokslų akademijos 2023 metų veiklos ataskaita“

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene