Naujienos

Technikos mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis ir svetingas rektoriaus priėmimas

2024 04 30

Kaune Vytauto Didžiojo universiteto Rektorato posėdžių salėje įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Technikos mokslų skyriaus (TMS) išvažiuojamasis posėdis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius akad. Juozas Augutis maloniai sutiko priimti posėdžio dalyvius ir parodyti bent dalį to, kuo gali didžiuotis šis universitetas. Prasidėjus posėdžiui TMS pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda priminė, kad 2024 metais vyks rinkimai į laisvas Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių vietas. Siekiama paskatinti visus aukštus pasiekimus turinčius technologijos mokslų srities mokslininkus aktyviai dalyvauti konkurse. Be to, svarbu skelbti konkursus tose sekcijose, kuriose preliminariai matytųsi, kad tikrai yra stiprių kandidatų. Kalbėta apie tai, ar reikėtų ir kaip modifikuoti skyriaus sekcijų pavadinimus. Buvo svarstomas kandidatų į LMA tikruosius narius pasiekimų lentelės projektas. Diskusijos metu išryškėjo, kad kai kuriuos punktus lentelėje tikslinga pakeisti.

 

TMS posėdis VDU Rektorate.

Po posėdžio humanitarinių mokslų daktaras, VDU lektorius Egidijus Balandis dalyviams aprodė Rektorate įkurtą atminimo erdvę, kurioje veikia universiteto šimtmečiui skirta ekspozicija „Vivat Universitas Vytauti Magni!“. Tai gana nedidelė erdvė, kviečianti daugiau sužinoti apie Lietuvos universiteto istoriją ir Vytauto Didžiojo universiteto ištakas, fotografijomis primenanti apie universiteto gyvenimą nuo pat jo įkūrimo, tarpukario veiklos iki atkūrimo 1989-aisiais bei šiandienių darbų. VDU rektorius prof. J. Augutis atkreipė dėmesį, kad abu parodoje nušviečiami įvykiai – Lietuvos universiteto įkūrimas 1922 m. ir VDU atkūrimas 1989 m. – buvo labai svarbūs nepriklausomai Lietuvai, pakreipė ją Vakarų civilizacijos, mokslo ir kultūros link.

Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) susiformavo naujoji šalies inteligentija, kūrėsi valstybės tarnautojų, teisininkų, inžinierių, finansininkų, mokslininkų, menininkų, rašytojų, mokytojų bendruomenės. Ypač svarbus vaidmuo teko mokytojams, formavusiems naują Lietuvos švietimo sistemą. Universitetas tapo pagrindu šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms Lietuvoje. Lietuvos universitetas į gimtinę sugrąžino lietuvius, kurie iki tol mokslo aukštumų siekė užsienio universitetuose. „Štai kodėl mes galėjome įkurti Lietuvos universitetą. Dėl to, kad Lietuvos sūnūs ir dukros iš Europos universitetų sugrįžo ir sukūrė tobulą, būtinai reikalingą universitetą, pirmąjį pasaulyje, kuriame dėstomoji kalba buvo lietuvių“, – teigė profesorius J. Augutis.

1950-aisiais sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija buvo plėtojama išeivijoje. Bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas 1989-aisiais.

 

TMS nariai prie LR Prezidento Valdo Adamkaus muziejaus.

Vėliau posėdžio dalyviai lankėsi Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje. Jo direktorius Arūnas Antanaitis supažindino su šios įstaigos įkūrimo istorija. Muziejaus steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas. Dalis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ekspozicijos pristato Prezidento Valdo Adamkaus asmeninį, visuomeninį ir politinį gyvenimą. Dalis ekspozicinės erdvės atitenka besikeičiančioms parodoms, kuriose daugiausia pristatoma išeivijos lietuvių meno darbai, istorinės parodos, skirtos Lietuvos, Kauno ar išeivijos istorijai, atskleidžiančios lietuvių bendruomenių užsienyje ar asmenybių gyvenimą. Dalyviai apžiūrėjo eksponuojamus Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimus, jo meno darbų kolekciją, susipažino su lietuviškos salos JAV – „Tabor Farm“ – istorija. Taip pat pamatė istorinę lietuvišką trispalvę, pagamintą 1918–1922 m. Lorenco mieste, Masačusetse.

 

Botanikos sode prie Aukštosios Fredos dvaro.

Aplankytas ir VDU Botanikos sodas. Renginio dalyvius priėmė ir sodą aprodė direktorius dr. Nerijus Jurkonis. Oficialus Botanikos sodo atidarymas įvyko 1923 m., kurio metu Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį oranžerijos statyboms. 1923–1925 m. Botanikos sode buvo pastatyti pirmieji šiltnamiai-oranžerija, turėjusi keturis skyrius su pastovia oro temperatūra ir baseinu tropikų augalams. Čia augo 1 770 įvairių rūšių augalų. Per pirmus veiklos metus Botanikos sodą aplankė penki tūkst. lankytojų, o per kelerius metus jis tapo ne tik biologijos, medicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. Šiuo metu VDU Botanikos sodo oranžerija – didžiausia Lietuvoje (plotas sudaro 1 093 kv. m.), joje auginama per 1 000 rūšių augalų. Atskiruose skyriuose eksponuojami vėsiųjų paatogrąžių, šiltųjų paatogrąžių, atogrąžų miškų, atogrąžų, drėgnųjų atogrąžų, dykumų ir pusdykumių augalai. Botanikos sode atliekami ir įvairūs moksliniai tyrimai. Yra trys mokslo sektoriai: Dendrologijos ir fitopatologijos, Pomologijos bei Vaistinių ir prieskoninių augalų. Tiriama sodo bei vaistinių augalų genetinė įvairovė, vaisių cheminė sudėtis, poveikis sveikatai, panaudojimo maisto ir farmacijos pramonėje galimybės, kuriamos naujos sodo augalų veislės. Tiriamos augalų ligos ir kenkėjai. Kuriamos naujos dekoratyvinių augalų veislės.

Esame dėkingi akad. J. Augučiui ir jo kolegoms padėjusiems surengti skyriaus renginį ir aplankyti VDU muziejus bei Botanikos sodą. 

Parengė TMS vyriausioji koordinatorė Valerija Paškauskienė
Akad. Gintauto Dzemydos nuotraukos