Naujienos

Kaip skatinti Lietuvos ir Vokietijos mokslo bendradarbiavimą

2024 05 08

Gegužės 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko informacinis renginys, skirtas doktorantams ir jauniesiems tyrėjams iš Lietuvos universitetų bei kitų mokslo institucijų. Jį organizavo Lietuvos mokslo taryba (LMT), LMA ir Vokietijos mokslinių tyrimų fondas (VMTF). Tikimasi, kad daugiau sužinoję apie finansavimo galimybes ir išgirdę keletą sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių, jaunieji šalies mokslininkai pasinaudos finansine parama tyrimams ir aktyviai įsijungs į tarptautines Vokietijos ir Lietuvos tyrėjų komandas.

Renginio pradžioje Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Justas Nugaras pabrėžė, kad tai labai svarbus renginys. Bendradarbiavimas su Vokietija stiprėja įvairiose srityse. Atliekami svarbūs tyrimai ir bendri darbai su medicinos klinikomis, mokslo institucijomis. Tačiau procesą reikia tęsti ir naudotis naujomis galimybėmis.

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Kornelijus Cimermanas (Cornelius Zimmermann) sakė, kad LMA prezidentas Jūras Banys supažindino jį su dviejų šalių bendradarbiavimo mokslo srityje pavyzdžiais. Tačiau glaudūs ryšiai šalis sieja ir kitose srityse. Pavyzdžiui, Lietuvoje bus dislokuota 5 000 Vokietijos karių. Taip stiprinamas ir saugumas, ir skatinamos įvairios kitos bendradarbiavimo formos. Jis teigė puikiai suprantąs šio proceso svarbą ir perspektyvas, kadangi jo žmona irgi yra mokslininkė. Malonu, kad jaunieji mokslininkai vis labiau domisi bendradarbiavimo galimybėmis su kolegomis Vokietijoje. Vienas įspūdingiausių tokių ne vienerius metus vykstančio bendradarbiavimo pavyzdžių – Nobelio premijos laureato prof. Roberto Huberio (Robert Huber) darbai su Vilniaus universiteto (VU) Gamtos tyrimų centro prof. Virginijaus Šikšnio grupe.

Sveikinimo kalboje LMA prezidentas J. Banys patvirtino, kad Vokietija iš tiesų yra vienas svarbiausių mūsų šalies mokslininkų partnerių pasaulyje. Kas ketvirtas mokslinis straipsnis spaudoje parengtas kartu su Vokietijos tyrėjais.

LMT pirmininkas prof. Gintaras Valinčius priminė, kad mūsų šalies bendradarbiavimas su Vokietijos mokslininkais prasidėjo atkūrus Nepriklausomybę. Rezultatas – net 8 000 bendrų mokslinių straipsnių.

Mokslo tyrimų finansavimo sistemą Vokietijoje pristatė VMTF direktorius dr. Jernas Achterbergas (Jörn Achterberg). Paskui renginio dalyviai daugiau sužinojo apie įvairias Lietuvos-Vokietijos tyrimų finansavimo programas. Trečioji programos dalis buvo skirta supažindinti su konkrečiais tokio bendradarbiavimo atvejais. Apie tarpusavio ryšių svarbą moksle, savas patirtis ir patarimus jauniesiems mokslininkams kalbėjo prof. dr. R. Huberis, VU Sociologijos departamento vadovas prof. dr. Zenonas Norkus, Europos molekulinės biologijos laboratorijos atstovas dr. Patrikas Paušas (Patrick Pausch), šiuo metu dirbantis VU Gamtos tyrimų centre, ir VU Fizikos fakulteto prof. dr. Mantas Šimėnas.

Po renginio uždavėme kelis klausimus LMT pirmininkui prof. Gintarui Valinčiui.

 

Kodėl būtent dabar organizuojamas toks renginys?

Šiuo atveju pasinaudojome proga, kad Vilniuje VU mokslininkų kvietimu lankėsi prof. R. Huberis. Kita vertus, tarpusavio ryšių stiprinimu ne tik gynybos srityje suinteresuoti ir politikai. Galima prisiminti, kaip politinės aktualijos paskatino ryšius su Taivano mokslo institucijomis. Šiandien buvo pristatytos net kelios mokslą finansuojančios organizacijos: VMTF, A. Humboldto fondas ir Akademinių mainų fondas. Tačiau poreikis glaudžiau bendradarbiauti buvo jaučiamas jau seniau. Vokietija yra didžiulis mūsų įvairių mokslo, medicinos bendruomenių partneris. Tai skatina tokias organizacijas kaip LMT galvoti apie tyrėjų poreikius ir jų iniciatyvas. Ketinama su VMTF tarptautinių santykių direktoriumi aptarti kai kurias naujas idėjas, prisidėsiančias prie naujų dvišalio bendradarbiavimo formų.

Kokių naujų finansavimo ar bendradarbiavimo formų tikimasi?

Tokie susitikimai, kartais gana improvizuoti, gimdo originalių ir naudingų minčių. Štai akad. Z. Norkus pasiūlė net galimo dvišalio finansavimo programos pavadinimą. Naujos bendradarbiavimo formos turėtų skatinti dviejų šalių mokslininkus kryptingai megzti ryšius, keistis studentais, išnaudoti infrastruktūros galimybes. Malonu, kad R. Huberis ir P. Paušas pripažino – VU Gyvybės mokslų centro įranga yra pasaulinio lygio, su kuria dirba kvalifikuoti tyrėjai. Tai labai svarbu tarptautiniams mainams. Ne tik padirbėti su užsienio kolegų įrenginiais, bet taip pat pasisemti patirties. R. Huberis pažymėjo, kad akademiniai mainai turi remtis papildomumo principu. Tai suteikia naujų galimybių: bendrų kvietimų tyrimams, studentų ar doktorantų mainams ir pan. Aišku, Vokietijos finansinės paramos priemonės nukreiptos į talentų pritraukimą Vokietijoje. Todėl mūsų siekis – tinkamai suderinti procesą. Kad išnaudotume partnerystes ir tinklaveiką, inicijuojamą per mūsų finansuojamus projektus. Pavyzdžiui, P. Paušas dirba ne Vokietijoje, o Lietuvoje. Ir atvykęs jis iš Berklio, Nobelio premijos laureatės laboratorijos. Ne iš vieno žymaus mokslininko teko išgirsti, kad Lietuva yra fantastiška šalis. Čia puiki gamta, subalansuotas gyvenimo būdas. Turime puikias akademines tradicijas. Todėl Lietuvą jauni žmonės gali matyti kaip svajonių žemę, kur galėtų įgyvendinti savo idėjas, ambicingus projektus.

Tokiu atveju ir LMT turi į tai investuoti?

Manome, kad vienas iš formatų, išbandytų bendraujant su Taivano ir Lenkijos mokslo institucijomis – į konkrečius projektus kiekviena pusė kasmet investuoja po vieną ir daugiau mln. eurų. Tokios bendros programos ne tik finansuoja tas komandas ir „suklijuoja“ per bendrus tyrimus. Taip pat leidžia teikti paraiškas. Tai tinklaveikos veiksmas, kadangi rengdami paraiškas dviejų valstybių mokslininkai ima bendrauti ir keisti idėjomis. Galbūt, pasitarę su mokslo bendruomene, galėtume šiai veiklai ateityje skirti ir daugiau lėšų. Svarbu pažymėti, kad tokių jungtinių grupių mokslinis pajėgumas yra labai didelis.

Mes dabar kalbame apie dvišalį susitarimą dėl mokslinių projektų, kur atrinktam brandžiam projektui vieneriems metams abu partneriai – LMT ir VMTF – skirtų po 200–300 tūkst. eurų. Kalbant apie jaunųjų mokslininkų mainus planuojame ir siūlome, kad abi pusės investuotų nedideles lėšas (vadinamuosius „grantus“, kuriuos skiria A. Humboldto draugija) atliekamiems projektams. Lėšas skirtume grupėms, kad jos pasikviestų iš Vokietijos jaunus mokslininkus į Lietuvą. O vokiečiai savo ruožtu finansuotų lietuvių atvykimą. Beje, LMT yra viena pirmųjų institucijų Europoje, sistemingai investuojanti į studentų tyrimus. Jau dabar prasideda studentų paraiškų priėmimas. Kiekvienai atrinktai paraiškai LMT skiria nuo 4 000 iki 5 000 eurų dviem mėnesiams. Tai mažas projektas, bet studentas gaus 1 000 eurų stipendiją „į rankas.“ Tas kvietimas prieinamas ir Vokietijos studentams. Tokiomis išradingomis priemonėmis stiprinama įvairių šalių ir įvairių mokslo sričių protų sąveika, kurios rezultatais naudosis viso pasaulio visuomenės.

Vokietijos mokslinių tyrimų fondo atstovės dr. Anninos Lotterman pranešimo skaidrės

Aleksandro fon Humbolto fondo atstovės Luisos Rath pranešimo skaidrės

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA