Naujienos
Kada Žemėje išnyks protingos būtybės?
2024 05 21
Gegužės 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko akad. Algirdo Vaclovo Valiulio knygos „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ sutiktuvės. Tai jau 31-oji LMA iniciatyva leidžiamos mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ knyga. Renginį vedė akad. Gintautas Žintelis. Muzikine programa susirinkusiuosius pasveikino Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių saksofonininkų kvartetas.
Kalbėdamas apie pristatomą knygą jos recenzentas akademikas Arūnas Bukantis pabrėžė šio leidinio aktualumą ir savalaikiškumą. 2023 metai buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, teigė jis, ir mes jau priartėjome prie ribos, kuri numatyta Paryžiaus klimato susitarime – kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Klimatologas pasidžiaugė, kad knygos autorius, būdamas technologinių, inžinerijos mokslų atstovu, aprėpia ir išsamiai analizuoja labai daug specifinių klausimų: nuo esminių klimato susidarymo dėsnių, svarbiausių klimato kaitos faktorių iki šiuolaikinių technologinių procesų. Įdomiausi recenzentui pasirodė „klausimai, kurių klimatologai savo knygose apie klimato kaitą neanalizuoja“: kodėl taip sunku atsisakyti iškastinio kuro; kokią įtaką klimato kaitai gali daryti kultivuota mėsa; kas geriau: stiklas ar plastikas; kodėl taip sunku perdirbti ir pakartotinai panaudoti tekstilę; kaip smėlis gali virsti švarios energijos kaupikliu. Visiems susirinkusiesiems akad. A. Bukantis linkėjo perskaityti knygą „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ ir pagal išgales prisidėti prie stipresnio atsako į klimato kaitą, kad ją kiek įmanoma pristabdytume.
Pirmame plane – akademikas Arūnas Bukantis.
Akad. Olga Kurasova atkreipė dėmesį, kad mokslininkų paskirtis – ne tik dirbti mokslinį darbą, vykdyti tyrimus, bet ir tinkamai informuoti visuomenę apie gautus rezultatus ir prognozes, ypač šiame dezinformacijos amžiuje, kai dažnai yra sunku atskirti tiesą nuo melagienų. Akademikė išskyrė įdomesnius jai pačiai įstrigusius knygoje pateikiamus faktus: apie 400 tūkst. gyventojų turintį JAV Teksaso miestą, neturintį viešojo transporto paslaugų; apie atsakingą Maroko ir kai kurių kitų besivystančių šalių vyriausybių požiūrį į klimato kaitą ir investavimą į atsinaujinančius energijos šaltinius; apie Suomijoje įgyvendinamą projektą kaip švarios energijos kaupiklį panaudoti smėlį; apie ir Lietuvoje jau plintančią gerąją patirtį namų statyboms naudoti pigius ir netaršius šiaudus. Akademikė dėkojo autoriui už patrauklią bei informatyvią knygą ir linkėjo ryžto bei noro rašyti toliau.
Iš kairės: akademikai Olga Kurasova ir Jurgis Vilemas.
Knygos autorius akad. A. V. Valiulis skaidrėmis gausiai iliustruotame pranešime „Klimato slinktys ir vėluojantis atsakas“ ypač pabrėžė, kad „su daugeliu klimato kaitos stabdymo priemonių mes smarkiai vėluojame“. Jis pristatė šiandien egzistuojančius tarpusavyje konkuruojančius požiūrius į klimato kaitą, įvardijo ją sukeliančius veiksnius ir didžiausius tos kaitos keliamus iššūkius, taip pat įvardijo ir aptarė priemones, kurių įgyvendinimas leistų pristabdyti klimato kaitą. Nesiimant jokių veiksmų iki 2100-ųjų metų, prognozuojama, temperatūra pakiltų iki 5 °C, teigė akademikas. Išliekant esamai klimato kaitos mažinimo politikai temperatūra per šį laikotarpį pakils apie 2,9 °C, o tai reiškia, kad dabartinė politika yra nepakankama. Jei atšilimas per šį šimtmetį pasieks arba viršys 2 °C, dėl antropogeninio visuotinio atšilimo mirs apie 1 mlrd. žmonių. Atšilimui pasiekus 10 °C neišvengiamai išmirtų visi žmonės – protinga gyvybė Žemėje išnyktų. Pranešėjas apgailestaudamas konstatavo, kad jau dabar pasaulyje yra regionų, kur klimato kaita sukelia katastrofiškas pasekmes. Matome tokius „gamtos siunčiamus ženklus“ kaip dėl didėjančios temperatūros sprogus požeminėms dujų sankaupoms atsirandančios didžiulės smegduobės, tirpstantys ledynai ir dėl to kasmet vis ilgiau badaujantys baltieji lokiai, pasaulinio vandenyno lygio kilimas ir grimztančios tankiai gyvenamos salos (Karibų jūros baseine, Maldyvuose ir kt.), intensyvėjančios sausros ir vis didesnis su vandens stygiumi susiduriančių žmonių skaičius. Jau dabar, pasak akad. A. V. Valiulio, apie 2,2 mlrd. žmonių neturi prieigos prie švaraus vandens, o vandens stygių patiria beveik 50 proc. Žemės gyventojų. Tai neišvengiamai sukelia priverstinę migraciją, kurios mastas ateityje tik augs.
Kaip didelę jūrų ir vandenynų taršos grėsmę knygos autorius įvardijo galimą giliavandenę kasybą (kai reti didelę paklausą turintys mineralai būtų kasami iš gilesnio nei 200 m jūros dugno), kuri „žudytų jūros gyvūnus ir nuniokotų didelę povandeninę teritoriją“.
Iš kairės: akademikai Algirdas Vaclovas Valiulis ir Gintautas Žintelis.
„Mokslininkai teigia, kad dar yra laiko apriboti visuotinį atšilimą smarkiai sumažinant išmetamų teršalų kiekį“, pastebėjo akademikas ir pateikė galimus šios problemos sprendimo būdus. Klausytojai sužinojo, kad „žaliąja“ laikoma hidroenergetika, saulės ir vėjo jėgainių gaminama energija, žiūrint iš platesnės perspektyvos, nėra jau tokia „žalia“, be to, reikalauja palankių aplinkos sąlygų. Tačiau viltingai nuteikia bandymai vėjo jėgainių bokštus gaminti ne iš plieno, o iš medienos, ar laboratorijose išbandomos naujos saulės fotovoltinės plokštės, kurių naudingumo koeficientas 2–3 kartus didesnis nei dabartinių. Knygoje akad. A. V. Valiulis optimistiškai teigia, kad „galiausiai atsinaujinantys energijos šaltiniai sumažins CO2 emisiją ir atmosferos taršos sukeliamų negalavimų ar net mirčių skaičių“. Efektyvus ir techniškai įmanomas CO2 kiekio atmosferoje mažinimo būdas, pasak jo, būtų tiesioginis šių dujų surinkimas iš oro, suskystinimas ir saugojimas po žeme. Tačiau šis būdas nėra ekonomiškai patrauklus, be to, juo įmanoma pašalinti tik labai nedidelį CO2 kiekį. Dar nėra išspręsta ir CO2 saugojimo ar panaudojimo problema.
Knygos autorius renginio dalyviams papasakojo ir apie efektyviausių elektros energijos saugojimo būdų paieškas (tvarią vis paklausesnio ličio gavybą ir ličio jonų baterijų gamybos didinimą; gravitacinių, arba svarmenų, baterijų panaudojimą; galimybę kaip degalus arba energijos šaltinį panaudoti „žaliąjį“ vandenilį), ir apie galimus švaresnius geležies ir plieno gamybos būdus, būsimą ekologišką visų rūšių transportą, kultivuotą mėsą bei jau statomus namus iš šiaudų. Apie visus šiuos ir daugybę kitų priemonių klimato kaitai pristabdyti išsamiau rašoma naujojoje serijos „Mokslas visiems“ knygoje „Klimato slinktys ir vangus atsakas“, kurios elektroninį variantą galima rasti LMA interneto svetainėje adresu https://www.lma.lt/uploads/Valiulis_2024_internetui.pdf.
Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA