Naujienos

Mokytis niekada nevėlu: Lietuvos mokslų akademija – Trečiojo amžiaus universitetui

Gegužės 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) patalpose įvyko konferencija „Lietuvos pensininkai. Du dešimtmečiai ES: pensijų lūkesčiai ir realybė, bendruomenių svarba“, kurioje dalyvavo LR socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministrė Monika Navickienė (laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas), LMA prezidentas Jūras Banys, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos prezidentė Zita Žebrauskienė ir kiti. Sveikindamas dalyvius LMA prezidentas sakė: „Labai džiugu, kad ši konferencija vyksta akademijoje. LMA yra institucija, kuri pataria Seimui ir Vyriausybei įvairiais klausimais. Kyla daug iššūkių, nes politikai turi įvairių įsipareigojimų. Todėl kartais jų sprendimai būna nelabai geri. Tuomet LMA nariai jiems pataria, kaip reikėtų daryti.“ Ir informavo, kad netrukus bus pasirašyta LMA ir Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos bendradarbiavimo sutartis. Tai paskatins mokslo žinių sklaidą tarp senjorų.

Nacionalinės TAU asociacijos  prezidentė Z. Žebrauskienė pritarė, kad šis susitarimas labai svarbus. Juolab kad net 80 proc. TAU narių yra baigę aukštąjį mokslą. Iš viso 54 universitetai jungia net 14 tūkst. dalyvių. Ministrė M. Navickienė pabrėžė, kad šia sutartimi siekiama didinti solidarumą su pagyvenusių žmonių bendruomene.

Pasirašius susitarimą, pranešimą „Lietuva 2004–2024“ perskaitė SEB ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Jis sakė, kad per tą laikotarpį Lietuvos pažanga (pagal makroekonomikos rodiklius) yra sparčiausia tarp kitų ES šalių, kurios prie šios sąjungos prisijungė 2004 metais. Sėkmės priežastis – eksportas ir ypač naujų pramonės šakų bei paslaugų eksporto indėlis. Dėl to ir pensijos išaugo šešis kartus. Absoliutaus skurdo lygis sumažėjo nuo 33 iki 4 proc. Deja, santykinis skurdo lygis, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, išlieka didelis ir yra linkęs augti. Teigiamos tendencijos: daugėja dirbančių pensininkų skaičius ir migracijos mastas. Tačiau ją būtina kontroliuoti, nes nevaldoma migracija (kaip liudija Švedijos atvejis) labai padidina nusikalstamumą. Kita problema – didelis prastai besimokančių moksleivių – būsimų dirbančiųjų – skaičius. Net ketvirtadalis jų nepasiekia minimalių gebėjimų. Kalbėdamas apie būdus didinti pensijas ateityje N. Mačiulis minėjo įmonių produktyvumo didinimą, kontroliuojamą migraciją ir didesnį lėšų perskirstymą per biudžetą.

Nacionalinės TAU asociacijos prezidentė Z. Žebrauskienė kalbėjo apie institucijų bendradarbiavimo iššūkius ir galimybes. Ji pabrėžė, kad senjorai, TAU nariai dažnai patys save skriaudžia, sumenkina. Prie to prisideda ir žiniasklaida. Tačiau neverta dejuoti, nes galima ir reikia siekti gyventi sveikai, aktyviai. Jos žodžiais tariant, dinozaurai išnyko todėl, kad turėjo per mažai proto. Nereikia sekti jų pavyzdžiu. Besimokydami turime rodyti pavyzdį. Padėti jaunimui susigaudyti. Kaip pavyzdį ji pateikė „Eurovizijos“ konkursą, kurį laimėjo Šveicarijos atstovas (-ė). „Tai kažkas baisaus, mums reikia kalbėti su savo anūkais, kad tai pakeistume“, – reziumavo prezidentė. LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius replikavo, kad turbūt ne TAU nariai turėtų tą spręsti.

Kauno bendruomenių centrų asociacijos tarybos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas supažindino susirinkusiuosius su vietos bendruomenėmis, jų veikla ir finansavimu. Šios organizacijos, kurių Lietuvoje veikia daugiau kaip 2 200, padeda spręsti vienpakopės savivaldos problemas. Skatina gyventojų aktyvumą, jų įsitraukimą į kultūrinę, visuomeninę veiklą. Tai labai efektyvus būdas stiprinti visuomenės pilietiškumą, tačiau kol kas nepavyksta į šią veiklą įtraukti jaunimo.

Tarp renginio dalyvių akad. Romas Lazutka.

Konferenciją baigė diskusija „Pensijų sistemos apžvalga“, kurioje dalyvavo ministrė M. Navickienė, Bočių sąjungos pirmininkas Kajatonas Šliogeris, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir prof. R. Navickas.

Lietuvos mokslų akademijos informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA