Naujienos

Jubiliejinis architektūros savaitgalis „Open House Vilnius 2024“ Lietuvos mokslų akademijoje

Architektūros fondas  gegužės 18-19 dienomis Vilniuje jau dešimtą kartą organizavo atviros architektūros savaitgalį Open House Vilnius, kurio tema buvo „Žmonės, kuriantys miestą“. Jo metu duris visuomenei atveria įprastai visiškai arba iš dalies prieinami visuomenei pastatai. Šiemet ekskursijas sostinėje priėme  60 arhitektūros paveldo objektų.  Pasak rengėjų, pasaulyje toks savaitgalis organizuojamas daugiau nei keturiasdešimtyje  pasaulio miestų: Barselonoje, Helsinkyje, Romoje, Čikagoje, Niujorke ir daugelyje kitų. Ekskursijos yra nemokamos, renginys atviras visiems.

Vienas iš lankytinų pastatų  Vilniuje yra Lietuvos mokslų akademija. Ji įsikūrusi ypatingame pastate – buvusiuose Valstybinio Rusijos banko rūmuose, statytuose 1903-1909 m. Pastato architektas yra Michailas Prozorovas. Šis bankas buvęs ištaigingiausias iš visų iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje statytų bankų. Lenkijos banko skyrius buvo perėmęs rūmus 1921 m. , o nuo 1958 m. juose įsikūrusi Lietuvos mokslų akademija, čia darbuojasi jau 66-eris metus.  Dvi dienas 15 mentorių kas pusvalandį vedė vis naujas grupes žmonių apžiūrėti šių įspūdingų rūmų ir paklausyti jų atsiradimo istorijos. „Šis pastatas – pabrėžtinai reprezentacinis, stabilumo bei prabangos įspūdį siekiantis sukurti architektūros pavyzdys“, – pasakojo ekskursijos vadovai. Lankytojai sužinojo, kad pastato architektūra unikaliai sujungia istorizmo ir moderno stilius bei žavi interjero eklektiškumu. Jame išliko nemažai autentiškų detalių : marmuro laiptai, turėklai, porankiai, šviestuvai, durys, baldai LMA prezidento kabinete. Lankytojams ypač smalsu buvo pabūti LMA prezidento kabinete, pamatyti autentiškus tuometinio  Ministro pirmininko baldus, kuriais dabar kaip paveldu naudojasi prezidentas Jūras Banys. Kabinetas klasicistinio stiliaus su  liaudiško stiliaus elementais, puošiančiais  lietuviškų gėlių motyvais lubas,  karnizus, duris, radiatorių groteles bei baldus.  Lankydamiesi pagrindinėje banko operacijų salėje , žiūrovai sužinojo, kad architektas salės perdangai pritaikė iki tol Vilniuje nenaudotą elipsinio skersmens gelžbetoninį skliautą, kuriuo be papildomų atramų perdengė net 440 kv .m ploto erdvę. Toks architektūrinis sprendimas anuomet buvo naujovė ir iki to laiko Lietuvoje nebuvo naudotas .„ Iki šiol šis pastatas laikomas reprezentaciniu moderno architektūros pavyzdžiu, vienu iš labiausiai Vilniuje taip gerai išsaugojusių autentišką interjerą ir eksterjerą“, –  pasakojo gidai gausiems lankytojams, kuriems buvo pravestos 34 ekskursijos ir rūmuose apsilankė 866 lankytojai, kurių didžioji dauguma čia buvo pirmą kartą.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė