Naujienos

Tradiciniai susitikimai netradicinėse erdvėse

2024 05 29

Gegužės 25 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narių išvažiuojamasis posėdis vyko Klaipėdos universitete (KU), tiksliau KU burlaivyje „Brabander“.

LMA delegaciją priėmė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, KU senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas, akad. Vladas Žulkus, „Brabanderio“ kapitonas Ričardas Ramanauskas ir visa laivo įgula.

Priekyje (iš kairės): akad. Alvydas Jokubaitis, akad. Vytautas Nekrošius. Iš kairės: akad. Rolandas Palekas, prof. Vaidutis Laurėnas, akad. Vladas Žulkus (stovi), prof. Artūras Razbadauskas, prof. Igorj Lipsits, akad. Zenonas Dabkevičius.

Akad. V. Žulkus pradėjo posėdį ir žodį suteikė KU rektoriui prof. dr. A. Razbadauskui, kuris pažymėjo, kad Klaipėdos universitetas – vienintelis universitetas Lietuvoje, turintis savo laivyną. Jį sudaro mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, mokomasis burlaivis „Brabander“ ir jūrinė jachta „Odisėja“. Kiekvienas laivas turi savo paskirtį. Laivai „Odisėja“ ir „Brabander“ naudojami mokomojo buriavimo, laivavedybos mokymo, nardymo, paukščių stebėjimo tikslais. Laivo „Mintis“ darbai labiausiai susieti su moksliniais tikslais.

Rektorius išsamiai supažindino su KU veikla. Universitetą sudaro du mokslo institutai – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, kurio įkūrimo (1992 m.) vienas iniciatorių buvo akad. V. Žulkus, bei Jūros tyrimų institutas. Juose sutelktos gausios mokslininkų tyrėjų pajėgos ir kartu vykdomos studijos. KU taip pat sudaro trys fakultetai – Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Socialinių ir humanitarinių mokslų bei Sveikatos mokslų. KU kasmet studijuoja apie 3 000 studentų – bakalaurų, magistrų, doktorantų. Rektorius papasakojo apie kitus KU plėtojamus mokslo projektus. Pažymėjo, kad KU nuo 2019 m. yra Europos universitetų aljanso EU-CONEXUS narys. Šio devynių partnerių, atstovaujančių skirtingų Europos šalių bei jūrų pakrančių miestams, kuriamo mokslo junginio specializacija – tvari išmanių pakrančių miestų plėtra. Mokslo ir studijų struktūrų integracijos rezultatas – vykdomos bendros bakalauro ir magistro studijų programos, suvienytos universitetų-partnerių mokslinių tyrimų pajėgos, atsirado naujos galimybės akademinio personalo ir studentų mobilumui, kuriamos naujos kultūros ir sporto tradicijos.

Iš kairės: akad. Vladas Žulkus, prof. Artūras Razbadauskas, akad. Zenonas Dabkevičius.

LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Nekrošius dėkojo rektoriui ir visai KU komandai už galimybę iš arčiau susipažinti su KU veikla. Prieš išplaukiant į Baltijos jūrą „Brabanderio“ kapitonas R. Ramanauskas supažindino visus su laivu ir elgesio jame taisyklėmis.

LMA delegacija laive jautėsi puikiai, bendravo, žavėjosi palankiu vėju ir nuostabiu oru, vaišinosi pietumis.

Po pietų akad. V. Žulkus pakvietė paklausyti jo pranešimo apie povandeninius tyrimus Baltijos jūros Lietuvos vandenyse.  Akad. V. Žulkus – bene geriausiai pažįstantis Baltijos jūros dugną. Povandeninės archeologijos pradininku Lietuvoje laikomas mokslininkas nuolatinėse ekspedicijose tyrinėja povandeninio paveldo dalykus.

Akademikas pasakojo, kad yra žinoma, jog Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra nuskendę daugiau kaip 120 laivų ir vis dar atrandama naujų. Deja, į Lietuvos kultūros vertybių registrą šiuo metu jų yra įtraukta tik 17. Kiti nėra pakankamai ištyrinėti ir aprašyti, nes Lietuvos mokslininkai neturi galimybių nerti į didelį gylį.

Akademikas taip pat pristatė kelerius metus trukusį projektą, kurio metu 14 žmonių komanda atliko apie 200 nėrimų Baltijos jūroje. Maksimaliausias gylis, kurį pasiekė komanda, – 38 metrai. Po vandeniu projekto metu bendrai jie praleido 123 valandas. Mokslininkų radiniai – nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų po vandeniu išlikusios pušys, – aptikti netikėtai, ieškant nuskendusio laivo. Komanda nustatė šešias vietas, kurios leidžia teigti, kad daugiau nei prieš 11,5 tūkst. metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo 15–50 km toliau į vakarus už dabartines. Kylant Baltijos vandens lygiui visos ankstyvojo mezolito žmonių gyvenvietės, egzistavusios arčiau tuomečių jūros krantų, turėjo atsidurti po vandeniu.

Po vandeniu senųjų krantų reliktų buvo ieškota ties Šventąja, Palanga, Klaipėda ir Kuršių nerija. Ties Juodkrante apie 30 km² plote buvo aptikta gausybė reliktinių medžių. Visose vietose po vandeniu ieškota ir žmonių gyvensenos pėdsakų, tačiau aiškesnių priešistorės gyvenviečių ženklų kol kas neaptikta. Tiesa, jūra į krantą kartais išmeta įvairių dirbinių, kurie gali būti nuorodos į jūros dugne galimai išlikusių akmens amžiaus gyvenviečių vietas. Prie Klaipėdos ties Melnrage buvo rastas iš tauriojo elnio rago pagamintas T formos kirvis, kurio amžius siekia apie 7000 metų. Beveik toje pat platumoje jūros dugne, 14,5 m gylyje, aptiktas kelmas reliktinio medžio, kuris augo maždaug prieš 7800 metų. Netoli tos vietos 25 m gylyje guli didelis taisyklingos formos riedulys su taisyklingos formos įrėžomis. Šias vietas būtų tikslinga toliau tyrinėti.

Archeologijos mokslininko akad. V. Žulkaus ir jo komandos po vandeniu aptiktos tūkstančius metų skaičiavusių pušų dalys, liudijančios itin ilgą Baltijos krantų formavimosi istoriją. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad į pabaltijį po ledynmečio pirmieji žmonės atkeliavo iš Pietų Europos, atlikti jūros dugne rastų medžių DNR tyrimai padėjo nustatyti, iš kur į mūsų kraštus atkeliavo seniausi medžiai, o paskui medžius – paukščiai, žvėrys ir žmonės. Šie radiniai svarbūs mokslui – liudija apie tai, kad kadaise tose vietose, kur dabar driekiasi jūra, buvo krantas, augo miškai, gyveno žmonės.

 

Po paskaitos visi dar galėjo pasimėgauti plaukiojimu Baltijos jūra. Sugrįžusi į uostą LMA delegacija buvo kupina įspūdžių ir netikėtų patirčių.

Dėkojame akad. V. Žulkui už puikiai organizuotą renginį, KU rektoriui prof. dr. A. Razbadauskas, KU senato pirmininkui prof. dr. V. Laurėnui, „Brabanderio“ kapitonui R. Ramanauskui ir visai laivo įgulai už išskirtinį dėmesį.

LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija
Aurikos Bagdonavičienės ir Sigitos Zakarevičienės nuotraukos