Naujienos

Inovacijos miškininkystėje stiprinant miškų tvarumą ir turtinant bioįvairovę

2024 05 31

Klimato kaitos poveikis miškams tampa kompleksiškesnis ir gerokai stipresnis. Ilgaamžiams medžiams sunku prisitaikyti prie santykinai greitų klimato pokyčių. Dažnai ne pasyvi stebėsena, o aktyvi žmogaus parama ir miškų tvarumo stiprinimas tampa efektyviu būdu išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemoms svarbias miško medžių rūšis. Miškų tvarumo stiprinimas, gamtai artimo ir tvaraus miškininkavimo metodų taikymas tampa svarbiomis miškininkystės dalimis. Tačiau rasti optimalų mūsų kraštui derinį tarp dažnai priešingų ekonominės ir ekologinės miško funkcijų nėra paprasta. Tam prireikia mokslu ir kompetencijomis paremtų sprendinių.

2024 m. gegužės 28 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Panevėžio medelyne vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumo ir Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis „Inovacijos miškininkystėje stiprinant miškų tvarumą ir turtinant bioįvairovę“, kurio tikslas – susipažinti su VMU veikla ir aptarti, kaip efektyvinti mokslinių inovacijų diegimą miškų ūkyje, pradedant nuo miškų atkūrimo ir sodmenų išauginimo sektoriaus.

 

Posėdžio dalyvius pasveikino VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė ir pažymėjo, kad miškininkai visuomet savo veikloje remiasi argumentais ir mokslo rezultatais, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis leidžia priimti inovatyvius ir tvarius miškininkystės sprendimus. Pabrėžė, jog susirinkimas vyksta Panevėžio regioninio padalinio medelyne ne atsitiktinai – čia yra moderniausias Baltijos šalyse medelynas, kuriame įdiegtos naujausios ir pažangiausios miško sodmenų auginimo technologijos, jos kasmet yra plečiamos. Daugelio šalių specialistai pripažįsta, kad savaiminis miškų atsikūrimas tampa sudėtingas, reikalinga parama sodinant naujus medelius, kam ir reikalingi dideli sodmenų kiekiai. Be to, šie sodmenys turi būti stiprūs, genetiškai atsparūs aplinkos stresoriams bei kokybiški.  

 

LMA prezidentas Jūras Banys padėkojo už galimybę susipažinti su VMU veikla ir miškininkystės inovacijomis, pabrėžė miškų ekonominę, ekologinę ir socialinę svarbą bei atkreipė dėmesį į klimato kaitos poveikį miškų ekosistemoms. Pažymėjo, kad LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus veikla yra sutelkta spręsti aktualius žemės ūkio ir miškų mokslų klausimus ir akademikai visuomet pasiruošę prisidėti mokslo žiniomis.

 

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanys padėkojo VMU vadovui už priėmimą, pabrėžė, kad gyvenant sumaišties laikotarpiu, kai matomas akivaizdus  klimato kaitos poveikis, nerami geopolitinė situacija, pasaulyje didėja žmonių skaičius ir stebimas maisto trūkumas – reikia didesnio pasikeitimų tempo, kad galėtume spręsti visas iškilusias problemas. Akcentavo, jog tik naujų technologijų diegimas gali išspręsti susidariusias problemas.

VMU generalinis direktorius V. Kaubrė pranešime „Iššūkiai diegiant inovacijas miškininkystėje“ pristatė miškininkystės sektoriaus situaciją Lietuvoje, VMU veiklos kryptis, apimančias miškotvarką, miško infrastruktūros kūrimą ir socialines funkcijas, priešgaisrinę miškų apsaugą, miškų atkūrimą, įveisimą ir priežiūrą, medienos ruošą ir prekybą bei medelynus.  Supažindino su urėdijos visose veiklos srityse diegiamomis inovacijomis, kurioms sutelkti didesnes lėšas leido efektyvesnis miškų valdymas. VMU vadovas paminėjo investicijas į medžių adaptyvumo stiprinimą per inovatyvias miško medžių genetinio pagerinimo programas, sodmenų išauginimo efektyvumo didinimą per modernizavimą, miškų inventorizaciją ir tvarkymą distanciniais metodais, naudojantis AI algoritmais. Taip pat pabrėžė,  jog norint tvariai ir atsakingai prižiūrėti šalies miškus, aktyviai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų gausinimo bei klimato kaitos švelninimo, svarbu nuolat investuoti į naujus technologinius sprendimus bei derinti pažangius darbo principus su miškininkystės tradicijomis.

 

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas akad. Darius Danusevičius, skaitydamas pranešimą „Mokslinės inovacijos stiprinant miškų tvarumą“, pabrėžė miškų sektoriaus kompleksiškumą ir svarbą bei būtinybę sutarti dėl jo vystymo strategijos, atkreipiant dėmesį į naujus veiksnius – aštrėjančią geopolitinę situaciją ir klimato kaitos stresorių poveikio stiprėjimą, kuris baigia išvyti iš Lietuvos vieną vertingiausių miško medžių – paprastąjį uosį. Akademikas tikino, kad siekiant laimėti kovą prieš kompleksinius stresorių smūgius miškams, reikalingos tokios moksliniais tyrimais grįstos inovacijos kaip molekulinė selekcija ir genų redagavimas, stiprinant medžių atsparumą prieš milijonines kenkėjų epidemijas, ar genetinio monitoringo diegimas, kuris leistų laiku perspėti apie artėjančią rūšies nykimo bangą, kad galėtume laiku užkirsti kelią tokiems praradimams kaip uosio nykimas. Taip pat kalbėta apie Lietuvos ąžuolyno plėtros programą ir siekius gerokai didinti ąžuolynų plotą Lietuvoje, o tam taip pat reikia mokslu grįstų sprendinių.

 

VMU Panevėžio medelyno vadovas Egidijus Kaluina supažindino su didžiausio ir moderniausio Lietuvoje Panevėžio medelyno, kurio technologijomis žavisi net Švedijos sodmenų auginimo įrangos gamintojai, veikla. Medelyne įdiegta Europoje efektyvi ąžuolo gilių terminio apdorojimo linija, leidžianti išlaikyti didelius kiekius gyvybingų ąžuolo gilių net kelis sezonus. Automatizuota sėjimo, sodmenų rūšiavimo ir pasodinimo linija, plantacijų kryžmakaitos sistema, sodmenų sodinimo robotas, taikoma daug kitų inovatyvių metodų. Komplekso teritorijoje sumontuota sėklų paruošimo ir sėjimo, vaškavimo linijos, sodmenų šaldytuvas ir konteinerinių sodmenų rūšiavimo linija, ąžuolo gilių termoterapijos linija ir gilių laikymo šaldytuvas, šiltnamiai aprūpinti naujausia laistymo, šildymo ir vėdinimo bei pavėsinimo įranga, išplėstos sodmenų auginimo aikštelės ir įrengta unikali aikštelė diena-naktis, leidžianti sukurti tokias sąlygas sodmenims, kurioms esant jie greičiau sutvirtėja ir sumedėja. Šios inovatyvios technologijos leidžia kasmet išauginti net 20 mln. miško medžių sodmenų per metus. Akademikams įstrigo medelyno vadovo E. Kaluinos sumanumas ir mintys, kaip tobulinti didžiųjų medelynų įrangos gamintojų įrenginius, pritaikant juos pagal šiltėjančio klimato sąlygas ar Lietuvos ypatumus.

 

Taip pat lankytasi VMU Pašilių stumbryne, kur Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius Gediminas Brazaitis supažindinto su biologinės įvairovės gausinimo miškuose programomis ir stumbrų introdukcijos miškuose problemomis.

Diskutuojant, kaip stiprinti mokslines inovacijas miškų ūkyje, pabrėžtas stipresnio mokslo ir eksperimentinės plėtros koordinavimo poreikis Aplinkos ministerijos kuruojamoje srityje.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA