Naujienos

Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos posėdis Budapešte

2024 06 07

Birželio 6–7 dienomis vyko kasmetinis Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos (EASAC) posėdis, šįkart – Vengrijos mokslų akademijoje. EASAC, įkurtą 2001 m., sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslų akademijos, kurios bendradarbiauja teikdamos nepriklausomus mokslinius patarimus Europos politikos formuotojams. EASAC prezidentas yra Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos fizikos profesorius Vimas van Sarlosas (Wim van Saarloos). Posėdyje dalyvavo 25 mokslų akademijų atstovai ir 28 svečiai, programų vadovai, biuro ir sekretoriato nariai – iš viso 53 dalyviai. Dalis dalyvių buvo prisijungę nuotoliu. Lietuvos mokslų akademijai (LMA) atstovavo prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius (šio teksto autorius).

 

Posėdžio dalyvius pasveikino ir trumpai veiklą apžvelgė Vengrijos mokslų akademijos prezidentas Tamašas Froindas (Tamás Freund) ir akademikas, EASAC tarybos narys Derdis Kostolanis (György Kosztolányi). EASAC prezidentas V. Sarlosas, atidarydamas posėdį, pasidžiaugė aktyviu narių dalyvavimu ir trumpai pristatė tarybos posėdžio programą bei tikslus. Įdomus ir informatyvus buvo Vengrijos kultūros ir inovacijų ministro Janošo Čako (Janos Csak) pranešimas apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

EASAC prezidentas V. Sarlosas pranešime „Akademijos narių įtraukimas ir EASAC įvairovės plėtra (regioninis amžiaus ir lyties atstovavimas)“ apibendrino EASAC vadovybės veiklą, trijų „protų šturmo“ nuotolines diskusijas, vykusias balandžio 10 d. bei 18 d. ir gegužės 6 d., aptarė EASAC atlikto lyčių tyrimo duomenis. Prezidentas pakvietė palaikyti glaudesnius ryšius tarp EASAC ir nacionalinių akademijų, platinti EASAC naujienlaiškius akademijose, informuoti visuomenę apie projektus, darbo grupes, dalyvius ir gautus rezultatus, didinti nacionalinių akademijų tarptautinį matomumą, tariantis su Europos politikais teikti tarp akademijų suderintus sprendimus, rengti bendrus pranešimus spaudai. Jis pabrėžė, kad būtų idealu, jei kiekvienoje akademijoje būtų darbuotojų, kurie seka EASAC veiklą, vykdo bendrus projektus – taip būtų sukurtas nuolatinis informacijos srautas. Rekomendavo nacionalinėms akademijoms siūlyti moteris tapti EASAC Tarybos ir darbo grupių narėmis, įgyvendinti EASAC susirinkimų elgesio kodeksą, kad būtų išvengta diskriminacinio elgesio, pritraukti daugiau jaunųjų mokslininkų ir jaunųjų akademikų vykdyti mokslinę ir ekspertinę veiklą, rinkti lyčių statistiką visais lygmenimis.

 

Visos mokslų akademijos pakviestos pristatyti savo veiklą tema „Dirbtinis intelektas (DI) tyrimuose ir ekspertinėje bei konsultacinėje veikloje: akademijų iniciatyvos ir iššūkiai“. LMA pristatė akademijoje vykusį Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto posėdį „Dirbtinis intelektas: galimybės ir grėsmės“ (2023 m. birželis), dvi konferencijas „DI technologijos medicinoje: tyrimai ir diagnostika“ (2023 m. spalis) ir „Organų transplantacija ir dirbtinis intelektas“ (2024 m. balandis) bei užsienio nario Algio Mickūno su bendraautoriais 2023 m. parengtą knygą apie DI fenomenologinius pagrindus. Taip pat trumpai apžvelgti Lietuvos mokslų akademijos žingsniai vykdant bendrą LMA ir EASAC veiklą.

EASAC prezidentas V. Sarlosas pristatė veiklos ataskaitą ir vykdomus projektus, parengtus dokumentus nuo 2023 m. lapkritį Briuselyje vykusio tarybos posėdžio, apibendrino tarybos narių pasisakymus, supažindino su organizacijos finansine būkle ir planuojamu biudžetu. EASAC taryba patvirtino 395 tūkst. eurų 2024 metų biudžetą, kurio pusę sudaro nacionalinių akademijų įnašai, kita pusė – pajamos iš projektų. Taryba patvirtino kiekvienos šalies įnašus, kurio dydis priklauso nuo šalies bendrųjų nacionalinių pajamų dydžio, ir nustatė, kad jis svyruoja nuo 1,5 iki 29 tūkst. eurų. Lietuvai nustatytas metinis mokestis yra 2,8 tūkst. eurų. Taip pat patvirtinti tarybos, valdybos ir vadovybės veiklos planai. Tarybai pristatyti ir patvirtinti nauji EASAC įstatai, taip pat patikslinta: organizacijos misija ir tikslai, vadovavimas ir organizacinė struktūra, finansų politika.

Tarybos nariams pateikta informacija apie per metus atliktus darbus vykdant EASAC projektus šiose srityse: aplinka, energija, biomokslai ir visuomenė, plastiko naudojimas.

Pirmąją konferencijos dieną Vengrijos ir Lietuvos mokslų akademijų prezidentai pasirašė naują dvišalę bendradarbiavimo sutartį ir protokolą, kuriame aptartos bendradarbiavimo ir keitimosi mokslininkų vizitais sąlygos.

 

Antrą konferencijos dieną aptarta EASAC tolesnė veikla, skirta skatinti saugią ir produktyvią susitikimų aplinką, padėsiančią kurti atvirą dialogą ir keistis idėjomis, taip pat skatinti lygias galimybes ir elgesį su visais dalyviais bei puoselėti kultūrą be priekabiavimo ir diskriminacijos. Tikimasi, kad visi EASAC posėdžių dalyviai vienas su kitu elgsis pagarbiai, konstruktyviai prisidės prie diskusijų. Diskutuota apie naują tarybos posėdžių schemą – siūlyta kasmet daryti po vieną kontaktinį ir vieną nuotolinį posėdžius. Pratęstos diskusijos apie nacionalinių akademijų poveikį EASAC veiklai.

Paskutinėje konferencijos dalyje aptartas glaudesnis bendradarbiavimas ir darbo planas bei darbo paketas, ypač dėl dirbtinio intelekto, su Europos akademijų tinklų konsorciumu (SAPEA) https://sapea.info/ ir Tarptautine mokslų akademijų sąjunga (IAP) http://www.interacademies.org/.

Baigiant konferenciją apibendrinti dviejų dienų konferencijos rezultatai, buvo raginama, kad EASAC savo veiklą aktyvintų ne tik pačioje organizacijoje, bet ir už jos ribų, t. y. bendradarbiautų su šalių parlamentais, vyriausybėmis, teiktų konkrečias rekomendacijas ministerijoms, vykdytų mokslui palankią lobistinę veiklą. Pažymėta, kad EASAC ir jos projektų sukurta medžiaga yra visų narių nuosavybė, todėl ją laisvai galima skleisti narių šalyse. Visą informaciją galima rasti interneto svetainėje https://easac.eu/.

Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius