Naujienos

12-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija

2024 06 12

Birželio 7 d. Seime vyko 12-oji Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo konferencija. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Leidybos skyrius aktyviai dalyvauja šioje kasmet vykstančioje konferencijoje nuo pat jos rengimo pradžios – 2011 metų. Šiemet joje dalyvavo Leidybos skyriaus vadovė Zina Turčinskienė ir lietuvių kalbos redaktorė Sandra Tamulionienė. Per visus šiuos metus keitėsi ir konferencijos formatas, ir vieta. Dėl COVID-19 pandemijos ji kelerius metus vyko nuotoliu. Po pandemijos ji atgaivinta ir 2023 m. surengta Europos Komisijos (EK) atstovybėje. Na, o šiemet vėl grįžo į Seimą (čia rengta jau dešimtą kartą). Konferenciją organizavo EK Vertimo raštu generalinio direktorato (VRGD) Lietuvių kalbos departamentas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Šiųmetė konferencija išskirtinė tuo, kad skirta Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečiui. Nepaisant temų kaitos (terminų kūrimas ir tvarkyba, teorijos ir praktikos, terminografijos teorijos ir istorijos problematika, terminų darybos, bendrieji kalbos, kalbos technologijų klausimai), ši konferencija išliko labai svarbiu renginiu, vienijančiu ir kartą per metus sukviečiančiu tiek terminologus praktikus, tiek labiau akademinį darbą dirbančius specialistus. Tai puiki proga pasidalyti žiniomis, naujienomis, pristatyti savo nuveiktus darbus ir pasidžiaugti pasiektais rezultatais.

12-ąją terminologijos forumo konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė LR Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas. Jis pažymėjo, kad „Seimas, galima sakyti, ne tik atliko terminijos teisėkūros pareigą, bet prisideda prie terminologijos mokslo, kuris yra pagrindinė žinių visuomenės disciplina. Be to, Seimas įpareigotas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinimo teisės aktų, dalyvauja sprendžiant teorinius ir praktinius sąvokų sisteminimo, įvardijimo, darninimo ir viešinimo klausimus, prisideda prie taisyklingos lietuvių kalbos terminijos kūrybos ir tvarkybos įgūdžių formavimo.“ Pasak P. Saudargo, viena iš šios terminologų konferencijos atsiradimo sąlygų – Terminų banko įstatymas, priimtas prieš Lietuvai įstojant į ES, aiškiai suvokus, kad ES teisynas taps Lietuvos Respublikos teisės dalimi, kad keblumų gali iškilti visose visuomeninio ir valstybinio gyvenimo srityse. Reikėjo ypatingo teisės akto – Terminų banko, nustatančio bendros valstybės institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informacinės sistemos kūrimą ir tvarkymą, su šia sistema susijusių juridinių ir fizinių asmenų pareigas, teises ir atsakomybę. Pirmą kartą buvo reglamentuota lietuvių kalbos terminijos sistemiško kaupimo, norminimo ir standartizavimo tvarka. Be terminų banko ir jo įgyvendinimo teisės aktų būtų neįmanomas ne tik teisėkūros darbas, terminų bankas reikalingas ir mokslo, technikos, meno ar kitų gyvenimo sričių specialistams.

Europos Komisijos VRGD Lietuvių kalbos departamento vadovo pavaduotoja Rita Dedonienė trumpai apžvelgė konferencijos darbotvarkę ir pristatė konferencijos pranešėjų temas. 2004 m. 10-čiai šalių įstojus į ES ir joms tapus ES narėmis, EK ir kitų institucijų vertimo raštu direktorato laukė didelis uždavinys – jie turėjo skubiai pasamdyti daug vertėjų, redaktorių ir kitų kalbos specialistų. „Tai buvo didysis sprogimas. Iki šiol buvusią 11 oficialių kalbų šeimą papildė dar devynios kalbos. Taigi reikėjo dirbti skubiai, užmegzti ryšius su kalbų specialistais, kurie galėtų konsultuoti vertėjus, skubiai kaupti naujų kalbų žinias ir kelti terminus į duomenų bazes, tvarkyti ES teisės aktų terminiją, kurti naujų terminų.“ Pasak R. Dedonienės, parengiamieji darbai vyko dar iki įstojimo į ES (pvz., žodynas „Eurovoc“, pagal kurį yra sisteminami Europos teisės aktai, Gedimino Vaitkaus parengtas ir 2002 m. išleistas Europos Sąjungos enciklopedinis žinynas). Žinoma, vienas reikšmingiausių terminijos, ypač teisės aktų terminijos, tvarkybos darbų Lietuvoje taip pat buvo pradėtas iki įstojimo į ES – Lietuvos Respublikos terminijos banko sukūrimas. Apie Terminų banko kūrimą pranešimą skaitė buvusi VLKK komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, o VLKK Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjas Alvydas Umbrasas apžvelgė dvidešimtmečio darbus.

Įstojus į ES mums tapo prieinami ir kiti ištekliai – tai yra visos ES institucijų naudojamos vertimo priemonės, paieškos sistemos, duomenų bazės. Viena iš tokių ir bene svarbiausia duomenų bazė yra IATE (Interactive Terminology for Europe), kuri 2004 m. buvo sukurta sujungus skirtingas iki šiol turėtas ES institucijų terminų bazes. Visoms ES institucijoms IATE tapo pagrindine ES terminų tvarkybos priemone. Nuo 2007 m. IATE yra prieinama visuomenei. Šiuo metu joje yra daugiau kaip 76 tūkst. lietuviškų įrašų ir beveik 100 tūkst. terminų. Apie IATE duomenų bazę, terminų supratimą, jų tvarkybos būdus Europos Sąjungoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorius Egidijus Zaikauskas ir vertėja Sigita Stankevičienė.

Tarpinstitucinė duomenų bazė ne tik nuolat pildoma, tačiau ir technologiškai atnaujinama, pvz., šiuo metu yra susieta su vertimo priemone. Technologiškai tobulėjo ne tik IATE, bet ir vertimo technologijos. Konferencijose ne kartą buvo kalbėta apie neuroninio mašininio vertimo įtaką vertimui. Kalbant apie IATE, bandoma daugiau panaudoti dirbtinį intelektą (DI) apibrėžtims rašyti. Kompiuterinės lingvistikos specialistas Vilmantas Liubinas aptarė, kaip technologijos ir dirbtinis intelektas gali padėti terminologams ir vertėjams, apžvelgė neseniai įdiegtą galingą automatinio vertimo sistemą, kuri veiks giliųjų neuroninių tinklų pagrindu. Ją jau galima išbandyti „eTranslation“ svetainėje. Taip pat pristatė DI lietuvių kalbos technologijas: paveikslėlių generavimas pagal apibūdinimą lietuvių kalba (programėlė „ChatGPT 40“), asmeninis DI asistentas telefone, kuris iš tikrųjų kalbasi lietuvių k. („ChatGPT 40“), žiniasklaidos straipsnių automatinis skaitymas lietuvių k. (LRT.lt ir Delfi.lt puslapiuose jau galima išklausyti straipsnius balsu), bet kurių interneto svetainių, dokumentų, PDF automatinis skaitymas lietuvių k. (Speechify.com), natūralių lietuviškų balsų generavimo galimybė (Microsoft Azure Al). V. Liubinas pristatė ir svarbiausius didžiuosius kalbos modelius (DKM) – tris vieninteles sistemas, kurios kalba lietuviškai, – „ChatGPT 40“, „Gemini 1.5 Pro“ ir „Claude 3 Opus“. Tai yra didžiulės galingos sistemos, pagrįstos 1 trln. parametrų. Apžvelgė šių didžiųjų kalbos modelių veikimo principus, palygino tradicines paieškos sistemas su DKM, pateikė praktinių pavyzdžių.

Tačiau technologijos dar nėra viskas, bent kol kas jos mums tik padeda tvarkyti terminus. R. Dedonienės nuomone, svarbiausia yra ekspertų pagalba, todėl vienas forumo tikslų – suburti ekspertus ir ieškoti tam tikrų bendravimo sričių. Dar 2008 m. pradėta svarstyti apie konsultavimosi su ekspertais sistemos sukūrimą, buvo pasirinktas Švedijos modelis – vieno langelio sistema. VLKK sutiko būti vienu Europos Komisijos langeliu. VLKK yra tokia kontaktinė institucija, kuri gali suburti ekspertus Lietuvoje ir pateikti apibendrintą jų nuomonę. Vieno langelio sistema buvo įteisinta ir svarbiu Vyriausybės nutarimu (2010 m. nutarimas dėl Europos Sąjungos teisės aktų projektų terminų lietuvių kalba derinimo). Ši sistema veikia jau keturiolika metų, yra lanksti, užklausas galima teikti ne tik dėl pavienių terminų, bet ir tematinio jų pluošto. Pavyzdžiui, taip buvo suderinti transporto, energetikos, kibernetinio saugumo terminai.

Dar vienas bendradarbiavimo su ekspertais pavyzdys – Europos Komisijos finansuojami projektai, kuriuos pagal sutartis įgyvendina Lietuvos ekspertai (nuo 2008 m. taip buvo įgyvendinti net 25 atskirų sričių projektai). Buvo sutvarkyta apie 14 tūkst. terminų. Šiemet buvo pasirašytos dvi sutartys su ekspertais dėl kosmoso išteklių ir gynybos pramonės terminų.

Dar 2004 m. Lietuvoje pradėjo veikti Lietuvos narystės ES informacinė sistema LINESIS. Tai ekspertams gerai žinoma sistema, kuria jie naudojasi ir gali teikti pastabas dėl išverstų dokumentų. Tačiau būna atvejų, kai terminų dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalima pakeisti, būna ir atvirkščiai, kai juos būtina dėl vienokių ar kitokių priežasčių keisti. Apie tai, kodėl prireikia pervadinti specialiąsias sąvokas, kaip keičiasi terminija, kokios vidinės ar išorinės jėgos skatina šias transformacijas kalbėjo Kauno technologijos universiteto docentė Jurgita Mikelionienė. Nors termino pastovumas laikomas vienu iš esminių bruožų ir reikalavimų, šiais laikais keičiama terminija ar bent jau diskusijos apie poreikį ją keisti nebestebina. Tokių pokyčių svarbą patvirtina priimamos įvairios gairės, rekomendacijos. Lemiamą vaidmenį vis dėlto vaidina išorinės aplinkybės, susijusios su mokslo ir technologijų pažanga. Terminų kaita tiesiogiai susijusi su mokslo evoliucija: mokslinės žinios nuolat plečiasi, todėl kai kurie terminai keičiasi, kad geriau atspindėtų dabartinį supratimą (www → žiniatinklis → saitynas; geležinkelių transporto riktas → geležinkelių transporto incidentas; inkstų rachitas → inkstų osteodistrofija → metabolinė kaulų liga ir kt.). Kuriant įtraukią ir pagarbą žmogaus orumui atspindinčią visuomenę terminijos pokyčius nulemia ir socialiniai bei politiniai veiksniai, susiję su visuomenės išprusimu ir jautrumu: rasės terminija (negras → juodaodis → afroamerikietis), lyčių terminija, amžiaus terminija (pvz., atsiranda įvairių rekomendacijų vartoti jautresnius terminus: senėjimas → amžėjimas; jaunasis tyrėjas → pradedantysis tyrėjas ir pan.), dehumanizuojanti terminija (nusikaltėlis, kalinys → asmuo, esantis įkalinimo įstaigoje, suimtasis, nuteistasis), neįgalumo terminija (invalidas → neįgalus asmuo → asmuo su negalia), psichologines stigmas mažinanti terminija (narkomanas → asmuo, priklausomas nuo psichotropinių medžiagų vartojimo; gydykla, blaivykla → priklausomybės ligų centras, gydymo įstaiga). ES politika grindžiama socialinės integracijos idėja, todėl dažnai terminijos keitimą inicijuoja įvairios ES institucijos, visuomeninės organizacijos. Terminai keičiami pirmiausia anglų kalboje, mes juos skolinamės, ieškome vertimo atitikmenų, kuriame ir naujadarus. Į sąvokų pavadinimų keitimą reaguojama ne vienodai, tai nėra dažnas reiškinys ir greitas procesas.

 

Apie praktinius terminologinio darbo teisės aktų tvarkybos procese aspektus kalbėjo LR Seimo kanceliarijos darbuotoja, patarėja Audra Ivanauskienė, o teisininkas lingvistas iš ES Tarybos Vilius Sanda leido pažvelgti į savo darbo užkulisius ir papasakojo apie teisininko lingvisto darbo sąsajas su terminologija.

Baigiamąjį žodį tarė ir konferenciją apibendrino VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė. Ji pažymėjo, kad šie metai Lietuvoje susiję su daugybe sukakčių ir minėjimų. „Prieš 120 metų, 1904 m. gegužės 7 d., atgavome spaudą lietuviškais rašmenimis, laimėję teisinį procesą su Rusijos imperija. Jie kaip ir uždraudė, bet nepaskelbė savo teisės akto. Todėl teisininkams turėtume būti dėkingi už tą lietuvišką kalbą lotyniškais rašmenimis, kurią turime šiandien.“ Sukako 100 metų nuo „Lietuvių kalbos žodyno“ pradžios, kuris, anot V. Meiliūnaitės, „leidžia sakyti, kad kalba Lietuvoje niekada nebuvo kalbininkų reikalas, visada buvo toks bendras reikalas, į kurį nori nenori įsitraukia visi. Šis santykis yra gyvas, ir po šios konferencijos leidžia apie terminologiją kalbėti be ribų, tai, matyt, vienintelė kalbotyros disciplina, netelpanti į kalbotyros rėmus, nes jai ten per ankšta. Vis vien turi pas botanikus suvaikščioti, pas teisininkus, apie tuos melsvadumblius išsiaiškinti – lituanistikos kursuose nemoko visų šitų dalykų. Minint tą sukaktį, kad jau dvidešimt metų esame Europos Sąjungoje, terminologija apskritai įgijo globalų vaidmenį ir išėjo iš valstybės ribų.“

Parengė Sandra Tamulionienė
Sandros Tamulionienės ir Zinos Turčinskienės nuotraukos