Naujienos

Išvažiuojamoji „Mokslo žinių diena“ Alytuje

Birželio 11 d. Alytuje vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ kartu su Alytaus Putinų gimnazija organizuota „Mokslo žinių diena“ šio miesto gimnazijų moksleiviams ir pedagogams. Pasidalyti mokslo naujienomis šiandienei visuomenei, ir ypač jaunimui, aktualiais klausimais organizatoriai pakvietė akademikus Aivarą Kareivą ir Algirdą Vaclovą Valiulį bei mokslo daktares Maženą Mackoit-Sinkevičienę ir Renatą Minkevičiūtę.

Atvykusiuosius į Putinų gimnaziją šiltai sutiko ir susirinkusiesiems pristatė mokyklos direktorė Daiva Sabaliauskienė. Muzikiniu kūriniu visus pasveikino jaunasis akordeonininkas Elijus Stasiukynas. Paskaitos vyko dviejose erdvėse – aktų salėje ir svetainėje. Akademikas A. V. Valiulis skaitė paskaitą „Klimato slinktys ir vangus atsakas“, parengtą pagal to paties pavadinimo jo naująją knygą iš LMA iniciatyva leidžiamos mokslo populiarinimo knygų serijos „Mokslas visiems“. Moksleiviams ir pedagogams autorius pristatė dabartinę pasaulio ekologinę situaciją ir grėsmes bei iššūkius, kylančius dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, į pelną orientuotos augančios įvairių ūkio šakų gamybos ir neatsakingo perteklinio vartojimo. Akademikas įvardijo daugybę klimato kaitą sukeliančių veiksnių, įtikinamai parodė, kad ir „švari“ energetika ar kita gamyba iš tiesų dažniausiai tokia nėra, ir vardijo priemones, kuriomis būtų galima pristabdyti klimato kaitą. Kiekvienai dalyvavusiai gimnazijai akad. A. V. Valiulis padovanojo savo naująją knygą „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ ir anksčiau išleistą „Medžiagų ir technologijų istorinė raida“, užrašė autografus.

 
Akad. A. V. Valiulis skaito paskaitą „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ Putinų gimnazijoje.

Tuo metu svetainėje vyko susitikimas su Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininke ir Lietuvos fizikų draugijos viceprezidente fizike dr. M. Mackoit-Sinkevičiene. Susidomėjusiam jaunimui ji skaitė paskaitą „Fizika kino filmuose – per Holivudo filmų prizmę“. Demonstravo skaidres iš įvairių ir moksleiviams pažįstamų Holivudo filmų, aiškino kvantinės fizikos dėsnius ir kaip jie pritaikomi kino filmuose, aktoriams atliekant sudėtingus triukus. „Nedaugelis susimąsto apie filmų tikroviškumą. Kiek yra fizikos įvairiausiuose mums puikiai pažįstamuose filmuose? Pasirodo, nemažai – nors iš pirmo žvilgsnio taip neatrodytų.“ Išanalizuoti atskirus filmų fragmentus ir įvertinti, kiek faktinės tiesos galime rasti šiuose filmuose ir ėmėsi dr. M. Mackoit-Sinkevičienė.  Susitikimą su moksleiviais ji pradėjo nuo Hario Poterio filmų. „Visi atsimename sceną, kai jaunieji burtininkai nukeliauja į magijos ir kerų mokyklą Hogvartsą ir, įžengę į Didžiąją salę, mato prie pat lubų skraidančias degančias žvakes. Ir tada kyla klausimas: ar tai įmanoma? Atrodo, neįmanoma. Bet, vis dėlto, yra būdas – tam reikia panaudoti ultragarso bangas. Tiksliai sustatę ultragarso bangų šaltinius, įmanoma sugeneruoti akustinę stovinčią bangą, kurios minimumuose – tokiose „duobutėse“ ore – galime įstatyti norimus objektus. Ir jie skraidys! Čia nėra nieko naujo. Yra fizikos šaka, vadinama akustine levitacija, ir tai yra pademonstruota su „skraidančiu“ voru“, – pasakojo mokslininkė. Ji kalbėjo apie fiziką, rodydama filmų ištraukas ir lygino superherojų savybes su fizikos dėsniais realiame gyvenime. Pavyzdžiui, daugeliui žinoma scena, kai Betmenas šoka nuo aukšto pastato ir įskrenda pro langą, kad užkluptų blogiukus. Tačiau fizikė pastebėjo, kad realybėje tai jam nepavyktų, ir Betmenas, atsitrenkęs į langą, patirtų daugybę sužalojimų. Taip pat ir Supermenas, kuris nuo aukšto stogo nukritusią merginą pagauna ir išgelbsti, skrisdamas didžiuliu greičiu. Pasirodo, jų susitrenkimas vienas į kitą iš tiesų pasibaigtų tuo, kad būtų sulaužyta daugybė kaulų. Fizikė taip pat priminė filmo „Matrica“ sceną, kurioje vaizduojama, kaip pagrindinis veikėjas išsisuka nuo kulkų, tiesiog greitai atsilošdamas. Deja, realybėje tai būtų neįmanoma, kaip, remdamasi fizikos formulėmis, paaiškino mokslų daktarė. Daugiau apie Harį Poterį, fantastinę dramą „Tarp žvaigždžių“, filmus „Gravitaciją“, „Kapitonas Amerika“, kvantinius kompiuterius ir t. t. moksleiviai išgirdo paskaitoje, o pabaigoje mokslininkė uždavė visiems namų darbams peržiūrėti „Karibų piratus“ ir paklausti savęs „Ar taip įmanoma?“.

 
Akimirka iš moksleivių susitikimo su Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininke, Lietuvos fizikų draugijos viceprezidente fizike dr. M. Mackoit-Sinkevičiene. 

Akademiko A. Kareivos paskaita „Žmogaus buities medicininė chemija“ pasirodė aktuali ne tik moksleiviams, bet ir pedagogams.

Pristatydama svečią, iškilų mokslininką ir pedagogą chemiką, akademiką A. Kareivą, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė trumpai papasakojo gausiai susirinkusiems gimnazistams apie Lietuvos mokslų akademiją, jos sudėtį ir narius. Paminėjo, kad gimnazijos svečiai yra iškilūs mokslininkai, valstybinių mokslo premijų laureatai, daugelio mokslinių knygų autoriai. Moksleiviai galėsią šiandien pavartyti ir įsigyti daugelio autorių LMA leidžiamos serijos „Mokslas visiems“ knygų. Prof. A. Kareiva atvyko su savo knyga „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“. Pradėdamas paskaitą, akademikas atkreipė dėmesį, kad labai trūksta studentų, besirenkančių chemiko profesiją, ir vylėsi, kad ši paskaita paskatins nors vieną jaunąjį klausytoją tapti chemiku.

Savo paskaitoje „Žmogaus buities medicininė chemija“ akad. A. Kareiva susirinkusiesiems minėjo, esą kaskart atėjus pavasariui gamta pradeda gaminti milijonus įvairių cheminių medžiagų: naudingų ir nuodingų, kvepiančių ir dvokiančių, gydančių ir kenkiančių, būtinų ir nelabai reikalingų. „Ką sukuria gamta, tą priimame drąsiai, bet jei tą pačią cheminę medžiagą pagamina žmogus – jau priimame rezervuotai. Natūrali medžiaga – gėris, o sintetinė – mažesnis gėris arba išvis blogis. Tokia yra paplitusi visuomenės nuomonė. Nors tai gali būti ta pati medžiaga, ta pati cheminė formulė. Pavyzdžiui, E skaičiai mums kelia tam tikrų įtarimų. O juk E skaičius suteikiamas tik toms medžiagoms, kurias itin saugu naudoti kaip priedus. Pavyzdžiui, tirpalas E101 yra riboflavinas arba vitaminas B2. E numeris arba kodas suteikiamas tik toms medžiagoms, kurias Europos maisto saugumo agentūra leidžia vartoti Europos Sąjungoje“, – tvirtino akademikas. Priminęs, kad namuose būtina turėti vaistų atsargų, lektorius išvardijo svarbiausias jų: skausmą malšinančius, nuo skrandžio veiklos sutrikimo, kraujotakos sistemą gerinančius vaistus, akių, ausų lašus ir kitus specifinius vaistus. Akademikas pabrėžė, jog reikia nepamiršti, kad kiekvienoje vaisto tabletėje yra gana daug cheminių komponentų, atliekančių pagalbines funkcijas. „Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti, o kaip valdymo, kofermentinės ir antioksidacinės medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai. Šie nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai bei gyvybinei veiklai. Yra žinoma 13 svarbiausių žmogaus organizmui vitaminų, kurių daug yra vaisiuose ir daržovėse. Vitaminus galima skirstyti į tirpius vandenyje (B grupės vitaminai: B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12 ir vitaminas C (askorbo rūgštis) ir tirpius riebaluose (vitaminai A, D, E, K)“, – vardijo pranešėjas. Pažymėjo, kad vitaminai, mineralinės medžiagos, aminorūgštys, riebalų rūgštys, augalų ir žolelių ekstraktai, baltymų ar angliavandenių koncentratai – tai dažniausios maisto papildų grupės. Kalbėdamas apie maisto papildus pabrėžė, kad maisto papildų gamybos ir registravimo reikalavimai nėra tokie griežti, priešingai nei vaistų. Tad maisto papildai paprastai vartojami geriau ir greičiau atsigauti po fizinio krūvio, sveikatai pagerinti ir darbingumui padidinti.

Didelio klausytojų dėmesio sulaukė lektoriaus mintys apie marihuaną. Jis papasakojo, kad  „1996 m. buvo leista aštuoniose JAV valstijose marihuaną naudoti medicininiais tikslais. Šiuo metu tai leidžiama jau 36 valstijose. Marihuana yra kanapių augalo psichoaktyvus vaistas, skirtas medicininiam ar pramoginiam naudojimui. Ar marihuana tikrai padeda žmonėms, sergantiems AIDS, onkologinėmis ligomis, glaukoma, išsėtine skleroze ar bet kuria kita liga, kai siekiama numalšinti skausmą?“ – klausė lektorius. Ir atsakė, jog „yra daugiau nei dešimt tūkstančių dokumentais pagrįstų studijų, liudijančių marihuanos tvirtai žalingą fizinį ir psichologinį poveikį. Tačiau yra tiek pat ir priešingų studijų apie teigiamą šios medžiagos poveikį. Marihuanoje yra sudėtingas chemikalų mišinys. Kanapių lapus ar žiedų viršūnes galima rūkyti, valgyti ar gerti kaip arbatą. Viena iš šių cheminių medžiagų – tetrahidrokanabinolis (THC) yra pagrindinė, marihuanai atpalaiduojamųjų savybių suteikianti medžiaga. Labai svarbūs medicininiai preparatai, naudojami žmonių gyvybei gelbėti, deja, kartais gali būti ir nuodai. Nuodus galima skirstyti į gamtinius ir sintetinius.“ Tačiau akademikas kategoriškai nepatarė jaunimui vartoti ir rūkyti marihuanos, nuodyti savo organizmo, nes tai gali sukelti net mirtį. Būdamas Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas akademikas A. Kareiva paragino gimnazistus rinktis chemiko profesiją ir atvykti studijuoti Vilniaus universitete.

Astrofizikės dr. R. Minkevičiūtės paskaita „Mažieji Žemės broliai Saulės sistemoje“ į gimnazijos svetainę sutraukė astronomijos mėgėjus. Jiems mokslininkė papasakojo, kad „krintančios žvaigždės“ iš tiesų yra meteorai – mažos kosminės dulkelės, patekusios į Žemės atmosferą, kur nuo trinties su oru įkaista ir suliepsnoja. O kosminėje erdvėje aplink Saulę skriejantys didesni – kelių metrų ar net kelių šimtų kilometrų dydžio uolienų gabalai – meteoroidai ir asteroidai. Lektorė paaiškino, kuo skiriasi meteorai, meteoritai ir meteoroidai ir iš ko jie susideda, kokius pėdsakus Žemės istorijoje yra palikę meteoritai. Klausiusieji šios paskaitos turėjo galimybę savo gimnazijų bibliotekas papildyti akad. Romualdo Karazijos knyga „Bangos, žmonės ir žvaigždės“.

 
Astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė pasakoja apie mažuosius Žemės brolius Saulės sistemoje.

Tikimės, kad išgirstos paskaitos klausytojus paskatins labiau domėtis mokslo temomis, o gimnazistams galbūt padės lengviau apsispręsti renkantis studijų kryptį ar net mokslininko profesiją. Dėkodama už puikiai pavykusį renginį Putinų gimnazijos direktorė D. Sabaliauskienė išreiškė viltį, kad užsimezgęs bendradarbiavimas tęsis ir alytiškiai turės galimybę išgirsti dar ne vieną akademikų ir kitų mokslininkų paskaitą.

LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ informacija ir nuotraukos