Naujienos

Apie mokslą, verslą ir visuomenės mokslinį švietimą

Birželio 20 d.  įvyko Lietuvos mokslų akademijos  (LMA) narių visuotinis susirinkimas, skirtas mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Renginio pradžioje LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai tylos minute pagerbė akademikų Vyto Antano Tamošiūno ir Algirdo Skirkevičiaus atminimą. LMA atminimo medaliais buvo apdovanoti akademikai Arvydas Vytautas Povilaitis, Darius Danusevičius ir Grasilda Blažienė. Jubiliejų proga pasveikinti akademikai Valdas Stanislovas Laurinavičius (75), Česlovas Venclovas (60) ir Domas Kaunas (75).

Renginį pratęsė du pranešimai. Pirmąjį, skirtą Lietuvos ir Taivano mokslo ir verslo bendradarbiavimui, parengė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje Mokslo ir technologijų skyriaus direktorius Da-Chuan Cheng. Įžangoje LMA prezidentas J. Banys priminė susirinkusiems, kad Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas su Taivano mokslininkais vyksta jau keliolika metų. Akademikai A. P. Piskarskas, B. Juodka ir kiti lankėsi Taivane prieš pora dešimtmečių, ir tai leido pradėti pirmąjį bendrą projektą, kuris tęsėsi bene 20 metų.  Biotechnologai, lazerių fizikai šiuo metu aktyviai darbuojasi, keičiasi žiniomis. J. Banys domėjosi, kaip šį procesą vertina Taivano atstovai.

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje Mokslo ir technologijų skyriaus direktorius Da-Chuan Cheng.

Da-Chuan Cheng kalbėjo, kad jis atsakingas už bendradarbiavimo tarp dviejų valstybių skatinimą. Trinaris bendradarbiavimas (kartu su latviais) vyksta nuo 2000 metų. Dabar įgyvendinami ir dvipusiai projektai tarp Lietuvos ir Taivano mokslininkų. Kasmet finansuojami keturi nauji projektai. 2023 m. Lietuvos delegacija (J. Banys, Z. Dabkevičius, LMT pirmininkas G. Valinčius ir kt.) lankėsi Taivane. Jie apžiūrėjo mokslo parkus, aplankė puslaidininkių konstravimo ir gamybos kompaniją „Macronix“ – antrą didžiausią elektronikos automobiliams tiekėją pasaulyje. Lietuvos lazerių mokslininkai praeitą vasarą lankėsi Nacionaliniame Sun Yat-seno universitete (NSYSU), dalyvavo lazerinių technologijų simpoziume, G. Valinčius – Taivano mokslų akademijoje „Academia Sinica“. Rugsėjo mėn. pasirašyta sutartis tarp LMT ir Nacionalinės mokslo ir technologijų tarybos (NSTC) turėtų užtikrinti, kad kasmet bus finansuojama iki 10 mokslo projektų ir dvi konferencijos. Buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas. Laukiama projektų biotechnologijų, lazerių mokslo srityse. Mokslo ir technologijų temų sąrašas ateityje gali plėstis. Šių metų spalio mėn. planuojama surengti dvi konferencijas – biomedicinos Yilano mieste Taivane ir lazerinių technologijų Vilniuje. Kalbėdamas apie sėkmės istorijas pranešėjas pateikė pavyzdį, kad šiuo metu Taivanas kasmet eksportuoja lustų už 184 mlrd. dol. (tai sudaro net ketvirtadalį šalies BVP). Šios sėkmės pagrindas – ne tik minėta „Macronix“, bet visų pirma pasaulyje dominuojanti TSMC (Taivano puslaidininkių gamybos kompanija). Ši kompanija – tai valstybės projektas. Tačiau puslaidininkinių lustų pramonė gimė ne staiga. Abiejų kompanijų vadovai (Morris Chang ir Miin Wu) studijavo ir 30 metų dirbo JAV. Grįžę į tėvynę ir pasikvietę tėvynainių jie žinias pritaikė Taivane. Svarbu ir tai, kad TSMC rėmė vyriausybė, o „Macronix“ – privati kompanija. Kalbėdamas apie bendradarbiavimo perspektyvas, pranešėjas akcentavo, kad Lietuvos mokslininkai irgi turi unikalių kompetencijų. Jie vystomas lazerines technologijas išradingai derina su naujausiomis puslaidininkių gamybos technologijomis (giliąja ultravioletine arba ekstremaliąja ultravioletine litografijomis).  

 Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.

Renginio pabaigoje susirinkusieji išgirdo Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėjos Aistės Lukaševičiūtės mintis apie LMA inicijuoto Mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ projekto vykdymo eigą, ekspozicijos įrengimą. Jos teigimu, 2014 m. parengtą Mokslo muziejaus (centro) galimybių studiją, kurią finansavo Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybės darbuotojai surado „Google“ paieškos sistemoje, ir tai paskatino juos dalyvauti konkurse. Konkurencinę kovą prieš Vilnių, kurio savivaldybė siūlė Mokslo muziejui pritaikyti Planetariumą, laimėjo Kaunas, pasiūlęs išskirtinę vietą – Nemuno salą.

 
LMA narių visuotinio susirinkimo dalyviai.

„Mokslo salos“ kūrėjai ir operatoriai per metus tikisi sulaukti apie 230.000 lankytojų. Tikslinė auditorija – 7–14 metų vaikai. Ekspozicijos kuriamos taip, kad skatintų lankytojus suprasti pasaulyje vykstančius technologinius ir socialinius pokyčius. Nuolatinėje ekspozicijoje bus 140 eksponatų (atspindinčių septynias temas) ir vaikams skirta erdvė. Ekspozicijos pagrindas – patirtimi grįstas, suprantamas mokslas, pristatomas skirtingoms tikslinėms grupėms. Bus skatinama susimąstyti apie poveikį aplinkai, suvokti, kaip mokslas gali padėti spręsti įvairias socialines, etines, technologines ar sveikatos problemas. Ekspozicija konstruojama atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus. „Mokslo saloje“ bus įrengta ir Virtualių projekcijų erdvė (planetariumas), kur bus galima „gyvai“ programuoti kelionę kosmosu. Veiks keturios STEAM laboratorijos. Kaip sakė A. Lukaševičiūtė, norima, kad „Mokslo sala“ taptų mokslo namais. Jos atidarymas planuojamas spalio mėnesį.

Parengė LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginojos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA