Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui profesoriui habilituotam daktarui Konstantinui Pileckui – 70

Birželio 23 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrajam nariui prof. Konstantinui Pileckui sukanka 70 metų.

Lietuvos mokslų akademijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gražios sukakties proga ir linki neblėstančios energijos, jaunatviško veržlumo, įkvėpimo naujoms idėjoms ir geriausios kloties Jums ir Jūsų artimiesiems.

Ar matematika gali padėti gydyti širdies ligas?

Lietuvos matematikų  pasiekimai tikimybių teorijos ir skaičių teorijos  srityse pastaruosius  kelis dešimtmečius gerai žinomi pasaulyje ir aukštai vertinami. Šių mokslinių tyrimų pradininkai Lietuvoje  Jonas Kubilius ir Vytautas Statulevičius,  pradėję savo karjerą garsioje Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) matematikos mokykloje, grįžę į Vilnių ne tik sėkmingai tęsė pradėtus mokslo tyrimus, bet ir rūpinosi Lietuvoje aukšto lygio mokslo tyrimų organizavimu  kitose matematikos šakose.  Jau prasidėjusios  pasaulyje kompiuterizacijos eros sąlygomis ypač perspektyvūs atrodė tyrimai diferencialinių lygčių teorijos ir taikymų srityje.

Taip devyniolikmetis Vilniaus universiteto trečio kurso studentas matematikas  Konstantinas Pileckas kartu su penkiais kurso draugais, akademikų paskatintas,  išvyko studijuoti diferencialinių lygčių teorijos  į Leningrado universitetą, kuriame dirbo pasaulio elitui priklausantys profesoriai O. Ladyženskaja,  V. Solonikovas, N. Uralceva. Sprendimas buvo teisingas – po kelerių metų į Lietuvą grįžo 6  kvalifikuoti matematikai – diferencialinių lygčių specialistai.

Vienas iš jų matematikos mokslų daktaras K. Pileckas po kelerių metų  su  A. von Humboldto fondo stipendija išvyko stažuotis į Paderborno universitetą (Vokietija ). Čia 1995 m.  jis vienas pirmųjų iš Lietuvos  matematikų  apgynė habilituoto daktaro disertaciją.

Grįžęs į Vilnių ir tapęs Lietuvos valstybinio Matematikos ir informatikos instituto Diferencialinių lygčių skyriaus vadovu, K. Pileckas intensyviai tęsė matematinių modelių, kuriais aprašomas  klampaus, nespūdaus  skysčio tekėjimas, tyrimus (Navje- Stokso lygtys).

2000 m. buvo paskelbtos septynios pagrindinės naujojo tūkstantmečio matematikos problemos  (Millenium Prize Problems ), už kiekvienos iš jų sprendimą  paskirta vieno milijono JAV dolerių premija. Pagrindinė K. Pilecko mokslinių tyrimų tematika  sutampa  su vienos iš šių problemų formuluote – tai nestacionarios Navje-Stokso lygčių sistemos  išsprendžiamumas, jos sprendinių savybės.

Profesorius yra  vienas produktyviausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos  matematikų. Ypač svarių rezultatų jis pasiekė  tirdamas  80 metų neišsprendžiama laikytą  Lere ( Leray)  problemą. Jis yra vienas geriausių pasaulyje  Navje-Stokso lygčių sistemų  begaliniuose sluoksniuose ir begaliniuose cilindruose specialistas. Šį K. Pilecko  įvertinimą  papildo ir  argumentuoja jo  kaip vizituojančio profesoriaus pozicijos daugiau kaip dvidešimtyje užsienio universitetų, kviestiniai ir plenariniai pranešimai tarptautinėse konferencijose, moksliniai straipsniai aukšto prestižo moksliniuose  žurnaluose, doktorantų rengimas ir  kita įvairiapusė  veikla.

Dar vienas akademiko K. Pilecko  priimtas iššūkis  – matematikų, kardiologų ir informatikų kolektyvo vykdomas tarpdalykinis  projektas „Daugiaskalis matematinis  ir kompiuterinis srautų modeliavimas tinkluose: taikymai širdies ir kraujagyslių ligų gydymui“.

Džiaugiamės  prof. K. Pilecko moksliniais pasiekimais ir linkime daug naujų idėjų ir teigiamo  atsakymo į klausimą : „Ar matematika gali padėti gydyti širdies ligas?“

LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius vardu akad. Mifodijus Sapagovas