Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui Vladui Algirdui Bumeliui – 75

Liepos 1 d. Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui, habilituotam daktarui Vladui Algirdui Bumeliui sukako 75 metai. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Akademiką gražaus jubiliejaus proga.

Labai vertiname Jūsų ilgametę ir sėkmingą mokslinę, pedagoginę, organizacinę bei visuomeninę veiklą, didžiulį indėlį į chemijos, biotechnologijos ir farmacijos mokslų tyrimus, intensyvią bendrą mokslo ir verslo plėtrą Lietuvoje.

Esate iškili mokslo ir verslo asmenybė, daug dėmesio skiriate mokslo plėtrai, rūpinatės jaunosios kartos ugdymu. Jūsų mokslo darbai plačiai žinomi ir pripažinti Lietuvoje ir už jos ribų. Dėkojame už aktyvią ir svarią veiklą Lietuvos mokslų akademijoje bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje.

Iš visos širdies linkime Jums, gerbiamasis Akademike, ilgiausių metų, stiprios sveikatos, kūrybinės sėkmės, neblėstančios energijos ir gyvenimo pilnatvės.

 
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas Limas Kupčinskas

 ----------

Vladas Algirdas Bumelis gimė 1949 m. liepos 1 d. Kretingoje. Čia 1956–1966 m. mokėsi vidurinėje mokykloje, 1966–1971 m. – Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. Vėliau studijavo šio universiteto doktorantūroje ir 1975 m. apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją, 1993 m. Sąjunginiame taikomosios biochemijos mokslinių tyrimų ir projektavimo konstravimo institute – habilituoto daktaro disertaciją tema „Interferonai ir jų savybės“. 1995 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. V. A. Bumelis yra beveik apie 160 mokslo publikacijų autorius, daugiau negu 30 išradimų ir patentų bendraautoris. Jam dirbant buvo sukurtos genų inžineriniais metodais pagrįstos vaistų gamybos technologijos. 1975–1976 m. jis buvo Lietuvos chemijos ir cheminės technologijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1976–1984 m. – Sąjunginio taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1984–1992 m. – Lietuvos mokslinio gamybinio susivienijimo „Fermentas“ skyriaus vedėjas, 1992–1996 m. – Lietuvos Biotechnologijos instituto „Fermentas“ direktorius, 1996–1999 m. – AB „Biofa“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. 1995–2014 m. prof. V. A. Bumelis daug dėmesio skyrė ir pedagoginei veiklai: 1995–2001 m. dėstė Vilniaus universitete, 1997–2014 m. – Vilniaus Gedimino technikos universitete.

1999–2012 m. V. A. Bumelis buvo UAB „Sicor Biotech“ (dabar „Teva Baltics“) generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, 2010 m. tapo Inovatyvios medicinos centro Biofarmacijos skyriaus vadovu, vyriausiuoju mokslo darbuotoju (šias pareigas eina iki šiol), 2012–2013 m. papildomai dirbo UAB „Teva Pharmaceuticals“ konsultantu, 2013–2018 m. ėjo Biotechnologinės farmacijos centro UAB „Biotechpharma“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas, o nuo 2018 m. iki dabar yra šio centro valdybos pirmininkas.

Svarbiausios akad. V. A. Bumelio mokslinių tyrimų kryptys – rekombinantinių baltymų renatūracijos, stabilumo bei cheminio modifikavimo procesų tyrimai;farmacinės paskirties rekombinantinių baltymų chromatografinių procesų tyrimas;baltymų fizikocheminių ir biologinių savybių tyrimas. V. A. Bumelis stovėjo prie biotechnologinės farmacijos ištakų. Mokslinių tyrimų centrą „Biotechpharma“ sukūrė nuėjęs ilgą biotechnologo ir verslininko kelią, pelnęs šiuolaikinės genų inžinerijos farmacijos Lietuvoje pradininko vardą. Sovietmečiu Biotechnologijų institute, viename geriausių mokslo centrų, kuriam vadovavo V. A. Bumelis, tyrimais užsiėmė 180 mokslininkų. Atkūrus nepriklausomybę, jų iniciatyva buvo sukurtos dvi bendrovės: „Biotechna“ ir „Fermentas“. Per 30 metų padaryta išties nemažai. Vietoj „Biotechnos“ atsirado „Sicor Biotech“, kuriai V. A. Bumelis vadovavo 16 metų ir kuri parduoda savo produktus visame pasaulyje. Vėliau įsteigta „Biopharma“. V. A. Bumelio ir jo vadovaujamų mokslininkų „Sicor Biotech“ sukurtas interferonas vėžiui ir hepatitams gydyti buvo pirmasis rekombinantinių baltymų vaistas, registruotas ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir Rytų bei Vidurio Europoje. Kitas profesoriaus ir jo kolegų sukurtas vaistas „Teva Grastim“ – pirmasis lietuviškas preparatas, kuriuo buvo gydomi Europos Sąjungos ir kitų šalių ligoniai. Naujajame „Biotechpharmos“ centre mokslininkai kūrė ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperimentinius vaistus. Šių paslaugų užsakovai – tarptautinės biotechnologijų bendrovės. Akademikas mokslo laimėjimus puikiai pritaikė versle. Jis šiandien – „Northway“ įmonių grupės, kuri jungia 17 įmonių, veikiančių medicinos ir biotechnologijų sektoriuose, vadovas, „Northway Biotech“ klasterio generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. 2023 m. dėl akademiko vadovaujamos įmonių grupės „Northway“ investicijų pradėtos didžiausio Europoje biotechnologijų miesto „Bio City“ statybos. Vilniaus pakraštyje, šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, per artimiausią dešimtmetį iškils šeši skirtingi kompleksai, iš jų – net keturios gamyklos. Planuojamos investicijos sieks net 7 mlrd. eurų. Iš viso bus sukurta per 2 tūkst. naujų darbo vietų. „Bio City“ sujungs kertines biotechnologijų tiriamąsias ir gamybos sritis. Čia veiks net šeši skirtingi kompleksai – nuo Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrų iki Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijų.

Akad. V. A. Bumelis aktyviai dalyvauja šalies visuomeniniame gyvenime. Visas visuomenines pareigas išvardyti nelengva – jis yra viešosios įstaigos „Šiaurės Jeruzalė“ valdybos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Globėjų tarybos narys; Jungtinių Tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinio (UNICEF) komiteto garbės narys; LR Vyriausybės komisijos klausimams, susijusiems su Lietuvos žydų kultūra ir istorija, nagrinėti narys; Inovatyvios ekonomikos tarybos narys; Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys; LR Vyriausybės komisijos – Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos narys; Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidiumo narys; Lietuvos farmacijos pramonės įmonių asociacijos valdybos narys; Izraelio valstybės garbės konsulas Lietuvos Respublikoje; asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas; VMTI Inovatyvios medicinos centro tarybos narys; asociacijos „Investuotojų forumas“ valdybos narys; Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų įkūrėjas ir prezidentas; Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijos prezidentas; Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys (2013–2017); Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys (2009–2017); Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas (2009–2016); Lietuvos farmacijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas (2007–2012); LR Vyriausybės švietimo ir mokslo komisijos narys (2001–2008) ir kt.

Akad. V. A. Bumelio veikla įvertinta daugybe apdovanojimų: 2021 m. jam įteiktas Investuotojų forumo apdovanojimas „Metų investuotojas“; 2020 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius; 2019 m.  – Lietuvos pramoninkų konfederacijos nominacija „Lietuvos metų eksportuotojas“; 2017 m. „Ruban d‘Honneur“ apdovanojimas už metų verslą; 2017 m. įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos „Garbės ženklas“; 2016 m. – Lietuvos pramoninkų konfederacijos nominacija „Lietuvos metų eksportuotojas“; 2015 m. – Lietuvos pramoninkų konfederacijos aukso medalis „Lietuvos metų gaminys“ už vaistinį preparatą „Adalimumab Biosimilar“; 2009 m. įteiktas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atminimo medalis už biotechnologinės farmacijos plėtrą Lietuvoje; 2009 m. – Lietuvos pramoninkų konfederacijos apdovanojimas „Profesijos riteris“; 2008 m. – Šv. Kristoforo statulėlė „Už atkaklumą siekiant pažangos“; 2008 m. įteiktas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalis įmonei „Sicor Biotech“ / TEVA už onkologinį vaistą „Tevagrastim“; 2008 m. – Gyvybės medžio statulėlė „Už mokslo pritaikymą versle“. 2008 m. akad. V. A. Bumelio vadovaujamai UAB „Sicor Biotech“ „Metų inovacijos“ nominacijoje įteiktas Švedijos verslo apdovanojimas; 2007 m. suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas; 2007 m. apdovanotas Vytauto Andriaus Graičiūno skulptūriniu portretu ir aukso medaliu už praktinę taikomąją vertę turinčius mokslo tiriamuosius darbus Lietuvoje ir už jos ribų bei sėkmingą su tuo susijusios gamybinės, komercinės veiklos organizavimą, šalies mokslinio potencialo stiprinimą bei vaisingą pedagoginį darbą; 2006 m. apdovanotas Nacionaline pažangos premija už biotechnologijos mokslo rezultatų diegimą gamyboje ir indėlį į gamybos plėtrą; 2005 m. apdovanotas LR ūkio ministerijos medaliu „Už nuopelnus verslui“; 2004 m. – Lietuvos mokslo premijos laureatas už taikomosios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbų ciklą „Terapiniai rekombinantiniai baltymai ir jų panaudojimas medicinoje (1983–2003)“; 2001 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“; 2001 m. „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimuose pelnė aukso medalį; 2001 m. jam suteiktas žurnalo „Veidas“ apdovanojimas „Geriausias 2000 metų vadybininkas“; 1996 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nario vardas; 2023 m. inauguruotas Klaipėdos universiteto garbės daktaru.

Sveikiname gerbiamą Akademiką gražios sukakties proga ir nuoširdžiai linkime sveikatos, neblėstančios energijos ir dar daug naujų kūrybinių idėjų!

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas