Naujienos

Lietuvos ir Moldovos mokslo ryšių stiprinimas

2024 07 05

Liepos 4 d. įvyko virtuali konferencija, skirta Lietuvos ir Moldovos mokslų akademijų bendradarbiavimo perspektyvoms aptarti. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Jūras Banys renginio pradžioje pabrėžė, kad tai pirmas toks susitikimas tarp dviejų akademijų. Jis turėtų paskatinti bendradarbiavimą aktualiose mokslų srityse. Tačiau, norint sukurti tvarius ryšius, iš pradžių būtina kuo geriau susipažinti, išsiaiškinti kiekvienos pusės interesus ir mokslo potencialą.


Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys

Pristatant LMA mokslo skyrių veiklą, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vicepirmininkė, demografė prof. Aušra Maslauskaitė papasakojo apie skyriaus veiklos kryptis, pabrėžė jo misijos svarbą. Šiais neramiais laikais svarbios ne tik mokslo žinios, bet ir gebėjimas pasinaudoti jomis, svarstant apie pasaulį, kuriame gyvename, suvokiant visuomenės vystymosi tendencijas. Akademikai aktyviai veikia viešojoje erdvėje, atlieka ekspertizes, pataria politikos formuotojams, Vyriausybei, Europos Komisijai ir t. t. Tomis žiniomis LMA mielai pasidalytų su Moldovos kolegomis, teigė prelegentė.  Prof. J. Banys pridūrė, kad abiejų šalių akademikams gali būti itin įdomūs tyrimų aspektai: socialinis (analizuojant, kaip pasikeitė šalies visuomenė, Lietuvai įstojus į ES) ir Lietuvos bei Moldovos XV a. istorijos sąsajų tyrimai.

Moldovos mokslų akademijos (MMA) prezidentas Jonas Tigineanu (Ion Tighineanu),reaguodamas į pirmąjį pristatymą, pasiūlė dar šį rudenį organizuoti bendrą seminarą, skirtą demografinėms problemoms, visuomenės struktūros pokyčiams palyginti. Mat Lietuva šias problemas išsprendė, o Moldova norėtų pasimokyti iš Lietuvos patirties. Prof. A. Maslauskaitė tam pritarė.


Moldovos mokslų akademijos prezidentas Jonas Tigineanu

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Leonas Valkūnas taip pat supažindino dalyvius su skyriaus veikla, stipriausiomis mokslo ir technologijų sritimis Lietuvoje, tokiomis kaip lazerių mokslas, biochemija ir pan. Buvo prisiminta, kad Kišiniovo institutas yra bendradarbiavęs su puslaidininkių mokslo atstovais Lietuvoje. Šiuos darbus būtų galima tęsti. J. Tigineanu  pritarė, kad tai puiki proga, ir pridūrė, kad šioje konferencijoje dalyvauja Moldovos ir Lietuvos respublikų ambasadoriai.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus veiklą pristatė jo pirmininkas prof. Limas Kupčinskas. Skyriaus mokslininkai nuolat organizuoja įvairias tarptautines konferencijas. Todėl akademikas pakvietė jose dalyvauti Moldovos kolegas. LMA prezidentas J. Banys pridūrė, kad turime patyrusių kardiologų, transplantacijos, biotechnologijų specialistų. Įgyta nemažai patirties įveikiant COVID-19 pandemiją. MMA prezidentas pritarė, kad Moldovos tyrėjai užmegztų bendradarbiavimą minėtose srityse. MMA nariai neseniai organizavo konferenciją, kurioje buvo kalbama apie pandemijos įtaką žmonių sveikatai, nes jos pasekmės dar jaučiamos. Svarbu tai tirti ir kuo geriau suprasti šios klastingos ligos mechanizmus.

Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Gintautas Dzemyda informavo, kad LMA turi mokslinio bendradarbiavimo susitarimus su Armėnijos, Kazachstano, Albanijos ir kai kuriomis kitomis akademijomis. Be to, visai neseniai baigėsi tarptautinė konferencija apie skaitmeninį verslą ir išmaniąsias sistemas. Akad. J. Banys pridūrė, kad Lietuva turėjo išspręsti nemažai problemų, siekiant sėkmingai atsijungti nuo Sovietų Sąjungos energetikos sistemos (taip sustiprinant savo energetinį ir kibernetinį saugumą). Šia patirtimi galima pasidalyti, kadangi LMA nariai reikšmingai prie to proceso prisidėjo. J. Tigineanu pritarė, kad energetinis saugumas yra labai aktuali tema ir jiems.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Vidmantas Stanys pažymėjo, kad itin daug dėmesio skyriaus nariai skiria tarpinstituciniam, tarptautiniam bendradarbiavimui. Taip pat vykdo įvairius tarpdisciplininius mokslo projektus. Šie darbai padeda gerinti maisto kokybę, auginamų grūdinių kultūrų, žolių, uogų savybes. Taip pat išsaugoti Lietuvos miškus, didinti jų genetinę įvairovę.

J. Banys pritarė, kad žemės ūkis sukuria nemenką dalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto.  Todėl auginti kokybiškus vaisius, uogas, gerinti grūdinių kultūrų veisles ir jų atsparumą klimato pokyčiams ar kenkėjams itin svarbu. MMA prezidentas replikavo, kad Moldovai ši tema gal net dar svarbesnė, tad čia daug erdvės bendriems tyrimams.

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkė dr. Ieva Plikusienė supažindino konferencijos dalyvius su skyriaus struktūra ir veikla. Jaunieji akademikai veikia kaip mentoriai, ekspertai, atstovauja jaunųjų mokslininkų interesams, skaito paskaitas moksleiviams, dalyvauja tarptautinėse organizacijose. MMA prezidentas J. Tigineanu pridūrė, kad MMA Jaunajai akademijai – tik dveji metai. Todėl jis pageidautų, kad būtų bendraujama, dalijamasi patirtimi.


LMA Jaunosios akademijos veiklos pristatymas

Antroje konferencijos dalyje savo veiklą pristatė Moldovos mokslų akademijos atstovai. Joje veikia trys skyriai. Tiksliųjų ir inžinerijos mokslų skyriaus pirmininkė, viceprezidentė Svetlana Kožokaru (Svetlana Cojocaru) papasakojo apie jos vadovaujamo skyriaus veiklą ir pateikė kelis pasiūlymus galimam bendradarbiavimui puslaidininkių, elektrocheminių technologijų, farmacinių medžiagų molekulinio dizaino, kriptografijos, natūralios kalbos / šnekos apdorojimo, e. mokymo sistemų, skirtų edukacijai, sveikatai, kultūrai, srityse. Jiems labai svarbios geologija ir seismologija, nes Moldova yra seismiškai aktyviame regione. Taip pat buvo paminėtos tokios sritys kaip branduolinė geochronologija, energijos konversijos sistemos, išmanios energijos bendruomenės ir pan., siekiant energetinio neutralumo iki 2050 metų.

MMA prezidentas pridūrė, kad organizuojamos biomedicinos inžinerijos, nanotechnologijų konferencijos Moldovoje liudija, jog yra erdvės bendriems tyrimams ir su Lietuvos mokslininkais. Siekiant geriau susipažinti su mokslo veikla ir pasiekimais, surasti partnerių, konferencijai parengti pranešimai bus įkelti į internetą.

Gyvybės mokslų skyriaus pirmininkė, MMA viceprezidentė Eva Gudumak (Eva Gudumac) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokslininkai stiprūs kardiologijos bei transplantologijos srityse. O Moldovoje dedama daug pastangų, tiriant plačiai paplitusias, įvairias įgimtas vystymosi ligas. Kasmet Moldovoje gimsta apie 700 vaikų su tokiais defektais. Pastebima, kad dalis jų –  COVID-19  pandemijos pasekmės: tai plaučių fibrozė, hepatitas, kraujo apytakos ligos ir t. t. Be to, apie 40 proc. šalies gyventojų kenčia nuo alerginių reakcijų. Nenuostabu, kad dėl to Moldovos mokslininkai tiria aplinkos įtaką sveikatai, kovoja su vaistams atsparia tuberkulioze. Žemės ūkio moksluose daug dėmesio skiriama tvariai žemdirbystei, genetiniam gyvūnų gerinimui, prisitaikant prie klimato kaitos. Taip pat nanomedžiagų sintezei naudojant mikroorganizmus. Retų ligų tyrimai atliekami ir su Rumunijos mokslininkais.


Moldovos mokslų akademijos Gyvybės mokslų skyriaus veiklos pristatymas

Socialinių, Ekonominių, Humanitarinių mokslų ir menų skyriaus pirmininkas, viceprezidentas Jonas Haderka (Ion Hadârcă) pažymėjo, kad tarp prioritetų: teisės mokslai, politologija, pedagogika, psichologija, edukacinių sistemų pritaikymas šiuolaikinei visuomenei. Tiriama Bažnyčios įtaka, ugdant bendruomenės moralės principus (beje, šioje srityje prelegentas siūlė bendradarbiauti su LMA). Vertinga būtų imtis bendrų dviejų šalių istorijos tyrimų. Nemažai dėmesio sulaukia tyrimai, skirti tvariai architektūrai, kaimo vietovių vystymo politikai.

Moldovos Jaunosios akademijos (MJA) pirmininkas dr. Tudoras Braništė (Tudor Braniste) teigė, kad jų veikloje sekama tarptautiniu modeliu. Jaunoji akademija siekia tapti platforma jauniems tyrėjams. Svarbi jos misija – mokslo populiarinimas visuomenėje ir aukščiausio lygio mokslo skatinimas. MJA nariai lanko mokyklas ir jose skaito paskaitas. Moksleiviams ir studentams organizuoja vasaros stovyklas „Kelias į mokslo atradimus“. Jis teiravosi, ar kas nors iš LMAJA nesutiktų perskaityti paskaitos šioje mokykloje. Jaunieji akademikai bendrauja su Vengrijos, Lenkijos jaunosiomis akademijomis. Atlieka bendrus mokslo projektus.

J. Tigineanu pastebėjo, kad kartais jaunieji mokslininkai sėkmingai, labai įtaigiai bendrauja su visuomene. Ir padėkojo LMA už šios konferencijos organizavimą.

Baigdamas renginį J. Banys reziumavo, kad yra daug sričių ir temų, kur galima suvienyti jėgas. Svarbiausia, kad dabar esame laisvi. Mūsų šalys turi išsaugoti demokratiją ir bendradarbiauti įvairiose srityse kaip lygiaverčiai partneriai.


Parengė LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos


GALERIJA