Naujienos

Akademiką Adolfą Jucį prisimenant

Per kasmetinius Adolfo Jucio akademinius skaitymus, kuriuos organizuoja Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Lietuvos fizikų draugija, dažniausiai būna pristatomi geriausi teoriniai darbai, pelnę Lietuvos mokslo premiją ar LMA vardinę A. Jucio premiją, bei kiti svarbūs teoriniai rezultatai. Šiemet minimos A. Jucio 120-osios gimimo metinės, o praėjusių 2023 metų Lietuvos mokslo premiją laimėjo LMA prezidento Jūro Banio vadovaujama eksperimentatorių grupė. Tad šiuose skaitymuose nutarta susieti abi fizikos šakas. Juk šiuolaikinės teorinės ir eksperimentinės fizikos pradininkai Lietuvoje akademikai Adolfas Jucys ir Povilas Brazdžiūnas, glaudžiai bendradarbiaudami, kūrė fizikos pagrindus Lietuvoje. Antai P. Brazdžiūnas pradėjo fizikinius tyrimus Mokslų akademijoje, o A. Jucys įkūrė MA Fizikos ir matematikos institutą, jie vienas po kito vadovavo Mokslų akademijos skyriui, abu rūpinosi „Lietuvos fizikos rinkiniu“ ir Lietuvos fizikų draugija. Vėliau fiziką mūsų krašte labai sėkmingai plėtojo keturios ar daugiau mokslininkų kartų.

Taigi šių skaitymų skelbime buvo simboliškai panaudotas A. Jucio 1939 m. iš Mančesterio universiteto kolegai P. Brazdžiūnui siųstas atvirukas, o pranešimus skaitė abiejų fizikos šakų pasižymėję mokslininkai.Pranešimą „Akademikas Adolfas Jucys – šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas“ perskaitė akad. Gediminas Juzeliūnas.

Pranešimą „Akademikas Adolfas Jucys – šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas“ skaito akad. Gediminas Juzeliūnas.

Jis papasakojo apie A. Jucio gyvenimą, mokslinį kelią, pasiekimus bei atminimo įamžinimą. Pranešimas buvo gausiai iliustruotas skaidrėmis su nuotraukomis ir kita vaizdine medžiaga. Dar daugiau įvairios medžiagos apie jubiliato gyvenimą pateikta virtualioje parodoje „Atomas – mano gyvenimas“, kurią A. Jucio 120-mečio proga parengė LMA Vrublevskių biblioteka: http://eparodos.mab.lt/s/atomas-mano-gyvenimas-br-akademiko-adolfo-jucio-120-meciui.LMA prezidentas J. Banys skaitė pranešimą apie darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“, atliktą Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute, už kurį paskirta minėta premija. J. Banio bei jo mokslinės grupės darbuose buvo išvystyti mikrobangų spektroskopijos metodai, tarp jų – plačiajuostė dielektrinė spektroskopija bei elektronų paramagnetinis rezonansas.

Iš kairės: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys skaito pranešimą, šalia akad. Gediminas Jūzeliūnas.

Norint atlikti bendrą medžiagos tyrimą, reikia nagrinėti jos sąveiką su įvairių dažnių elektromagnetine spinduliuote. Šiam tikslui naudojami įvairūs eksperimentiniai metodai, jie gerokai sudėtingesni didelių dažnių srityje. Buvo sukurti nauji metodai, kurie leidžia tirti ir labai mažą medžiagos kiekį. Be to, svarbu suprasti, kokie procesai vyksta prietaise, pavyzdžiui, bangolaidyje. Todėl grupė labai naudingai bendradarbiavo su A. Jucio mokslinės mokyklos atstovais profesoriais Viktoru Šugurovu ir Algirdu Matuliu. Matuotos perovskitų savybės, nes šios medžiagos yra labai perspektyvios siekiant didesnio saulės elementų našumo. Tęsiami fazinių virsmų tyrimai, pelnę J. Baniui ir bendraautoriams ankstesnę 2002 m. mokslo premiją.

Renginio dalyviai.

Beje, Adolfo Jucio jubiliejus buvo paminėtas ir jo gimtajame krašte. Plungėje, Oginskių rūmuose įvyko renginys „Žalias teorijos medis“, jo metu parodytas ta proga sukurtas filmas apie žymų kraštietį, Plungiškių draugijos prezidentą, perskaitytas pranešimas „Akademikas Adolfas Jucys – asmenybė ir mokslininkas“, papasakota apie Plungiškių draugijos, A. Jucio progimnazijos veiklą.

Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai Gediminas Juzeliūnas ir Romualdas Karazija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA