• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Akademiniai skaitymai „Lietuvos biofarmacinės pramonės ir mokslo 40-metis“ ir Lietuvos biotechnologijų muziejaus atidarymas

2024 09 17

Šią vasarą Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrajam nariui, profesoriui, habilituotam daktarui Vladui Algirdui Bumeliui sukako 75 metai. Garbingam jubiliejui paminėti ir akademikui pagerbti rugsėjo 9 d. Mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje buvo surengti akademiniai skaitymai „Lietuvos biofarmacinės pramonės ir mokslo 40-metis“. Iškilmingą renginį vedė dr. Rolandas Maskoliūnas.


Iš kairės: akad. Vladas Algirdas Bumelis ir dr. Rolantas Maskoliūnas.

Akad. V. A. Bumelis išsamiai ir vaizdingai pristatė savo gyvenimo kelią ir svarbiausias mokslinių tyrimų kryptis – rekombinantinių baltymų renatūracijos, stabilumo bei cheminio modifikavimo procesų tyrimai; farmacinės paskirties rekombinantinių baltymų chromatografinių procesų tyrimas; baltymų fizikocheminių ir biologinių savybių tyrimas. V. A. Bumelis stovėjo prie biotechnologinės farmacijos ištakų. Mokslinių tyrimų centrą „Biotechpharma“ sukūrė nuėjęs ilgą biotechnologo ir verslininko kelią, pelnęs šiuolaikinės genų inžinerijos farmacijos Lietuvoje pradininko vardą. Sovietmečiu Moksliniame gamybiniame susivienijime „Fermentas“, viename geriausių mokslo centrų, kur nuo 1984 metų V. A. Bumelis vadovavo skyriui, tyrimais užsiėmė 180 mokslininkų. Atkūrus nepriklausomybę, jų iniciatyva buvo sukurtos dvi bendrovės: „Biotechna“ ir „Fermentas“. Per 30 metų nuveikta išties nemažai. Vietoj „Biotechnos“ atsirado „Sicor Biotech“, kuriai V. A. Bumelis vadovavo 16 metų ir kuri parduoda savo produktus visame pasaulyje. Vėliau įsteigta „Biopharma“. V. A. Bumelio ir jo vadovaujamų mokslininkų „Sicor Biotech“ sukurtas interferonas vėžiui ir hepatitams gydyti buvo pirmasis rekombinantinių baltymų vaistas, registruotas ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir Rytų bei Vidurio Europoje. Kitas profesoriaus ir jo kolegų sukurtas vaistas „Teva Grastim“ – pirmasis lietuviškas preparatas, kuriuo buvo gydomi Europos Sąjungos ir kitų šalių ligoniai. Naujajame centre „Biotechpharma“ mokslininkai kūrė ne tik vaistų gamybos technologijas, bet ir naujus eksperimentinius vaistus. Šių paslaugų užsakovai – tarptautinės biotechnologijų bendrovės. Akademikas mokslo laimėjimus puikiai pritaikė versle. Jis šiandien – „Northway“ įmonių grupės, kuri jungia 17 įmonių, veikiančių medicinos ir biotechnologijų sektoriuose, vadovas, „Northway Biotech“ klasterio generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. 2023 m. dėl akademiko vadovaujamos įmonių grupės „Northway“ investicijų pradėtos didžiausio Europoje biotechnologijų miesto „Bio City“ statybos. Vilniaus pakraštyje, šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, per artimiausią dešimtmetį iškils šeši skirtingi kompleksai, iš jų – net keturios gamyklos. Planuojamos investicijos sieks net 7 mlrd. eurų. Iš viso bus sukurta per 2 tūkst. naujų darbo vietų. „Bio City“ sujungs kertines biotechnologijų tiriamąsias ir gamybos sritis. Čia veiks net šeši skirtingi kompleksai – nuo Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrų iki Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijų. Akademiko planuose – dar du nauji moksliniai-gamybiniai kompleksai – „Bio City 2“ ir „Bio City 3“, taip pat biotechnonologijos gamykla Klaipėdos regione. Akademiko pasakojimą papildė filmo „Vizijos link II“ ir knygos „Vladas Algirdas Bumelis: mano DNR“ pristatymas.



Akademikas V. A. Bumelis jubiliejinę sukaktį pažymėjo ne tik pranešimu, filmu ir knygos pristatymu, bet ir dar vienu įgyvendintu savo projektu, pristatytu po skaitymų svečiams išvykoje. Tai – jo sukurtas unikalus muziejus ir jame sukaupta biotechnologijų srities įranga, kuria kadaise naudojosi pats jubiliatas bei kiti biofarmacijos pradininkai Lietuvoje. Muziejų, pastatytą ir įrengtą akademiko valdoje Savaitiškių kaime netoli Vilniaus, iškilmingai atidarė pats V. A. Bumelis, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Izraelio valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Hadasa Vitenberg Silverštain (Hadas Wittenberg Silverstein) ir LMA prezidentas Jūras Banys. Jie pasidžiaugė pabaigtu darbu, linkėjo, kad muziejus veiktų ilgai bei sėkmingai ir pasidalijo simbolinės atidarymo juostos gabalėlius. Ceremonijoje taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

Muziejaus šeimininkas pats vedė pirmuosius lankytojus šviesaus, jaukaus – netgi elegantiško – dviejų aukštų medinio pastato patalpomis. Nebenaudojamus, nebeveikiančius bioreaktorius, analizatorius, kompiuterizuotas darbo vietas akademikas pasirūpino išsaugoti, sutvarkyti ir paleisti, kad vėl veiktų kaip kadaise! Akademikams Kęstučiui Sasnauskui, Virginijui Šikšniui ir kitiems buvo įdomu prisiminti ir palyginti, kokia pažanga per 40 metų įvyko biofarmacijos moksle ir pramonėje.


Iš kairės: akad. Kęstutis Sasnauskas, akad. Vladas Algirdas Bumelis ir akad. Virginijus Šikšnys.

Šiai ekspozicijos daliai skirta viena muziejaus patalpa per du aukštus, joje taip pat yra nemaža mokslinė knygų biblioteka, sienos papuoštos visų aktyvių biomolekulių, sukurtų vadovaujant akademikui, „portretais“. Viename namo gale yra įrengtas akademiko – buvusio direktoriaus pavaduotojo mokslui, vėliau direktoriaus – istorinis kabinetas, su autentiškais baldais ir dar laidiniu telefonu, bet jau ir su interneto ryšiu šiuolaikiniam darbui, o ten pat antrame aukšte V. A. Bumelis nurodė esant ištisą „Biotechpharma“ įvykdytų projektų archyvą. Kitame gale yra visai tradicinės biotechnologijos valdos: čia įprastinės biotechnologų „darbininkės“ – mielės – tarnauja akademiko naujam laisvalaikio pomėgiui, – vyno iš atsivežtų ar savo išaugintų vynuogių gamybai, pasitelkiant ne tik žinovų praktikų patarimus, bet ir mokslinį išmanymą.

Akademikas tą gražią dieną kartojo: „Reikia veikti ne tada, kai yra laiko, bet tada, kai laikas.“ Vadinasi, laikas sukurti atminties instituciją Lietuvos biotechnologų reikšmingiems darbams jau atėjo.

Dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas,
akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA