Naujienos

Europos hepatito C viruso eliminacijos lyderių susitikimas Lietuvos mokslų akademijoje

2024 09 30

Rugsėjo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko svarbus tarptautinis renginys – Europos hepatito C viruso (HCV) eliminacijos lyderių susitikimas, kuriame dalyvavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Pasaulinės hepatito C eliminacijos koalicijos, Pasaulio hepatito aljanso atstovai, sveikatos priežiūros specialistai, pacientų organizacijų atstovai, politikos formuotojai iš Baltijos šalių, Bulgarijos, Čekijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vokietijos. Aptarti įvairūs su hepatitu susiję klausimai: kokia situacija šiuo metu Europoje ir pasaulyje, kaip vyksta patikros programos, kokie taikyti gydymo metodai per pastarąjį dešimtmetį, taip pat apžvelgta skirtingų šalių patirtis, pacientų lūkesčiai ir kiti aktualūs dalykai.

Iš kairės į dešinę: Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, LR sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius, LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Konferencijos dalyvius sveikino LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius, LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė. Renginį vedė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas.

Pasaulinės hepatito C eliminacijos koalicijos vadovas prof. Džonas Vordas (John Ward JAV).

Pagrindinį pranešimą pristatė Pasaulinės hepatito C eliminacijos koalicijos vadovas prof. Džonas Vordas (John Ward, JAV). Profesorius apžvelgė, kaip įvairiose valstybėse sekasi įgyvendinti PSO iškeltą tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatito C infekciją. Prof. Dž. Vordas pažymėjo, kad svarbu dirbti kartu, nes visi turime skirtingų išteklių ir bendradarbiavimo patirties su politikos formuotojais. Tokios organizacijos kaip PSO atlieka savo darbą – 2024 m. birželį PSO patvirtino pirmąjį hepatito C savianalizės tyrimą, kuris gali padėti išplėsti tyrimų ir diagnostikos prieinamumą ir paspartinti pasaulines pastangas sumažinti hepatito C paplitimą. Pasak jo, pasitelkus tinkamus partnerius galima sumažinti šios ligos plitimą: „Kai taikomas gydymas, padedantis išgydyti daugiau kaip 95 proc. žmonių, o diagnozei nustatyti užtenka paprasto kraujo tyrimo, tai iš tiesų viską pasako.“ Profesorius pažymėjo Lietuvos hepatito C eliminacijos programos sėkmę, pabrėžė, kad vertingą Lietuvos patirtį būtų galima sėkmingai pritaikyti ir kitose šalyse, ir paskelbė, kad akad. L. Kupčinskas už pastangas eliminuoti Lietuvoje hepatito C virusą nominuotas 2024 metų Pasaulinės hepatito C eliminacijos koalicijos apdovanojimui.

Pasaulio hepatito aljanso prezidentė Rašelė Halford (Rachel Halford, JK).

„Turime visas reikiamas priemones, kad iki 2030 m. išnaikintume hepatito C virusą Europoje, tačiau, norėdami paspartinti šiuos pokyčius, turime imtis konkrečių veiksmų, kuriais hepatitu C sergantys žmonės būtų skatinami kreiptis į gydytojus, o vyriausybės užtikrintų, kad būtų finansuojami ir įgyvendinami viruso eliminavimo planai, tyrimai ir gydymas būtų integruoti į vietos sveikatos priežiūros paslaugas, kad rizikos grupės žmonės gautų jas ten, kur gyvena. Turime unikalią galimybę eliminuoti ligą, nuo kurios Europoje kenčia milijonai žmonių, todėl delsti negalime“, – savo pranešime teigė Pasaulio hepatito aljanso prezidentė Rašelė Halford (Rachel Halford, JK), pati dvidešimt metų kentėjusi nuo šios ligos.

Konferencijoje kalbėjo ir buvę Europos Parlamento nariai prof. Liudas Mažylis ir dr. Juozas Olekas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas, daug prisidėję prie hepatito C eliminacijos programos įgyvendinimo.

Akad. Limas Kupčinskas.

Prof. L. Kupčinskas savo pranešime pristatė Lietuvos hepatito C eliminacijos strategiją ir nuveiktus darbus. Mintis inicijuoti HCV eliminavimo programą – tai noras atsiliepti į PSO iniciatyvą išnaikinti virusinio hepatito C infekciją iki 2030 metų. Profesorius pabrėžė, kad 1989 m. atradus šį virusą ir 1994 m. įdiegus tyrimą HCV antikūnams kraujyje nustatyti Lietuvoje buvo patikrinti kraujo donorai. Patikros rezultatai atskleidė didžiulę problemą: 9–10 proc. kraujo donorų buvo užsikrėtę HCV. Vienas HCV plitimo kelių – perpilant kraują, atliekant operacijas, naudojant ne vienkartines medicinos priemones. Tatuiruotės, manikiūras, pedikiūras – dar vienas galimas HCV užsikrėtimo būdas, nes nepriklausomybės pradžioje šios įstaigos nebuvo tikrinamos. Lytiniu keliu HCV taip pat gali plisti: jeigu partneris serga hepatitu C, tikimybė kitam partneriui užsikrėsti yra apie 10 proc. HCV infekcija ypatinga tuo, kad dažniausiai yra latentinė. Tik 10–15 proc. užsikrėtusiųjų pasireiškia klinikiniai simptomai, kitiems ligos eiga yra lėtinė, o jos pasekmės gali išryškėti po 20–25 metų, kai išsivysto kepenų cirozė ar vėžys, neretai ligoniams tenka transplantuoti kepenis (šios operacijos kaina siekia iki 100 tūkst. eurų).

Konferencijos dalyviai.

Profesorius paaiškino, kad siekiant sužinoti, kiek Lietuvoje gali būti užsikrėtusiųjų HCV, Jūrininkų sveikatos priežiūros centre Klaipėdoje buvo atliktas bandomasis tyrimas. Buvo ištirta daugiau kaip 5 000 į polikliniką pas šeimos gydytoją atėjusių pacientų. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad antikūnų prieš hepatito C virusą turi apie 1,5 proc. tyrimo dalyvių, o 1 proc. jų serga aktyvia liga ir nešioja virusą kraujyje. Todėl dar COVID-19 pandemijos metu buvo imtasi veiksmų. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojai, šeimos gydytojai, gastroenterologai ir infektologai suvienijo jėgas ir buvo apmastyta strategija, kaip, norint pasiekti PSO tikslus Lietuvoje, reikėtų organizuoti patikros programą. Programos tikslas – išsiaiškinti galimus HCV nešiotojus ir juos išgydyti. Siaučiant COVID-19 infekcijai buvo surengtas nuotolinis forumas, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, Lietuvos europarlamentarai. Atsižvelgus į Klaipėdos bandomojo tyrimo duomenis, buvo išskirta pagrindinė galimai HCV užsikrėtusių žmonių grupė – tai gimusieji 1945–1994 m., nes jiems galėjo būti atliktos nesaugios medicinos ir ne medicinos procedūros. Šią populiaciją sudaro 1,8 mln. gyventojų. Kita grupė, šiuo metu didėjanti, – intraveninių narkotikų vartotojai, sergantieji ŽIV. Lietuvoje užsikrėtimo kelias per intraveninių narkotikų vartojimą sudaro apie 25 proc., o Vakarų Europos valstybėse jis yra pagrindinis, nes šiose šalyse daug anksčiau pradėtos naudoti vienkartinės priemonės, įdiegta visų įstaigų kontrolė.

Galima didžiuotis, kad Lietuvoje parengtos ir įgyvendinamos hepatito C patikros programos sėkmė sudomino su šia liga visame pasaulyje kovojančius ekspertus. 2022 m. pradėjus hepatito C patikros programą, Lietuvoje jau patikrinta apie 1 mln. 200 tūkst. gyventojų, išaiškinta apie 19 tūkst. galimai užsikrėtusiųjų, daugiau kaip pusei jų nustatyta liga, 5 700 ligonių pradėtas gydymas ir besigydantieji sėkmingai pasveiko. Profesorius padėkojo Lietuvos hepatito C eliminacijos darbo grupės nariams – prof. Janinai Petkevičienei, doc. Gediminui Urbonui, prof. Editai Kazėnaitei ir kitiems už atliktus darbus.

Iš kairės į dešinę: prof. Kristofas Sarazinas (Christoph Sarrazin, Vokietija), prof. Chosė Luisas Kajėcha (José Luis Calleja, Ispanija).

Konferencijoje įvairius hepatito C eliminacijos klausimus palietė prof. Kristofas Sarazinas (Christoph Sarrazin, Vokietija), dr. Speranta Ijakob (Speranta Iacob, Rumunija), dr. Kristiana Merendeiro (Cristiana Merendeiro, Portugalija), Silvana Lesidrenska (Bulgarija), dr. Marekas Racas (Marek Rác, Slovakija), prof. Chosė Luisas Kajėcha (José Luis Calleja, Ispanija), prof. Ramas M. Subramanijanas (Ram M. Subramanian, JAV), prof. Rina Saluperė (Riina Salupere, Estija), doc. G. Urbonas, prof. Raimonda Matulionytė, prof. Juozas Kupčinskas, dr. Arida Buivydienė (Lietuva).  

Prof. Liudas Mažylis ir akad. Zenonas Dabkevičius.

Š. m. rugsėjo 9 d. numeryje Lietuvos hepatito C eliminacijos programos sėkmę aprašė ir įtakingas Europos politikos laikraštis „Politiko“ (Briuselis).

Tarptautinio renginio dalyviai priėmė rezoliuciją „Kvietimas veikti“, kurioje nurodyti veiksmai ir būdai, siekiant iki 2030 m. įgyvendinti PSO tikslą – eliminuoti hepatito C infekciją visame pasaulyje.

Bendra renginio dalyvių nuotrauka.

Parengė prof. Jūratė Kondrackienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA