Naujienos

Dirbtinio intelekto grėsmės ir galimybės: Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2024 10 02

Spalio 1 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo LMA nariai, kviestiniai pranešėjai, LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatai.

Pradžioje LMA prezidentas Jūras Banys 60-mečio proga pasveikino akademiką Audrių Beinorių – vieną aktyviausiai besireiškiančių Lietuvos filosofijos, kultūros tyrėjų, religijotyrininką, indologą ir budizmo tradicijų žinovą.

LMA prezidentas Jūras Banys sveikina akademiką Audrių Beinorių (kairėje).

Susirinkimą pratęsė jaunųjų mokslininkų apdovanojimų ceremonija. LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė konkurso laureatų pavardes, LMA prezidentas įteikė stipendijų pažymėjimus. LMA prezidiumo 2024 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 25 buvo paskirta penkiolika 2024–2025 metų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje įvertinti dr. Simas Čelutka (tyrimo tema „Filosofinė pasiaukojimo samprata karo grėsmės akivaizdoje“, VU), dr. Modesta Morkevičiūtė („Priklausomybės nuo darbo nomologinio tinklo analizė: veiksnių tyrimas ir pasekmių apžvalga“, VDU), dr. Tadas Snuviškis („Vaiśeṣikos filosofijos recepcija Indijos ir Tibeto budistų tekstuose: pramāṇa korpuso tyrimas“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas). Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse stipendijos skirtos dr. Oleksandrui Bezvikonnyi („Kietoje būsenoje sustiprinamos ilgai gyvuojančios organinių spinduolių emisijos panaudojimas nitroaromatinių sprogstamųjų junginių optiniam aptikimui“, KTU), dr. Julijai Grigorjevaitei („Chemijos didaktikos vertinimas, naujų metodų kūrimas ir išbandymas“, VU), dr. Juozui Grigui („ARS-CoV-2 pagalbinių baltymų sąsaja su inflamasomos aktyvacija ir poveikis imuninėms ląstelėms“, LSMU Veterinarijos akademija), dr. Laurai Jūrienei („Inovatyvių frakcionavimo procesų, skirtų tikslinėms bioaktyvioms medžiagoms iš uogų išspaudų išskirti, sukūrimas“, KTU), dr. Artiomui Magomedovui („Fotokatalizės reakcijų pritaikymas organinių fotopuslaidininkių sintezei“, KTU), dr. Jūratei Skerniškytei („Oportunistinių bakterijų produkuojamų išorinių struktūrų imunogeniškumo tyrimai ir jų taikymas vystant naujas hospitalinių infekcijų gydymo strategijas“, VU Gyvybės mokslų centras), dr. Linui Stripiniui („Mašininiu mokymusi paremtų globalaus optimizavimo hiperalgoritmų, skirtų automatiniam algoritmų sudarymui, derinimui ir hibridizacijai, kūrimas“, VU), dr. Juditai Škulteckei („Funkcionavimu grindžiamų bitumo savybių tyrimo metodų taikymas asfalto dangų tvarumui ir ilgaamžiškumui didinti“, VGTU), dr. Ilonai Uzielienei („Mezenchiminių stromos ląstelių užląstelinių pūslelių poveikiai kremzlės regeneracijai osteoartrito metu“, Inovatyvios medicinos centras), dr. Dorotėjai Vaitiekūnaitei („Tvarus miškų ekosistemų gerinimas: fitoremediacija, biologinė apsauga ir miškų atkūrimas po gaisrų“, LAMMC Miškų institutas), dr. Alvitai Vilkevičiūtei („Mikrobiomo ir naujų metabolinių bei imunogenetinių žymenų paieška sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija ir sąsajos su gydymo efektyvumu“, LSMU) ir dr. Andriui Žemaičiui („Našių lazerinio mikroapdirbimo technologijų vystymas funkciniams paviršiams kurti“, FTMC).

LMA jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatai kartu su LMA prezidentu Jūru Baniu ir viceprezidentu Zenonu Dabkevičiumi.

Toliau LMA prezidentas J. Banys pristatė kandidatams į laisvas LMA tikrųjų narių vietasreikalavimų ir vertinimo kriterijų, tvirtintų LMA narių visuotiniame susirinkime 2012 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 2, siūlomus keitimus: 2 punkte keisti „Thomson Reuters Web of Science“ į „Clarivate Web of Science“, trečio punkto elementą „dalyvavimas vykdant mokslo programas ir projektus“ perkelti prie 2 punkto, įrašant paskutiniu jo elementu, 3 punkte mokslinės mokyklos brandos paaiškinimą papildyti – „(parengtų mokslo daktarų skaičius, ne mažiau kaip 3)“, 3 punktą papildyti elementu „vadovavimas mokslininkų kolektyvams, tarptautinėms ir šalies mokslo programoms ir projektams, konsorciumams“, pirmą reikalavimus ir vertinimo kriterijus paaiškinančią išnašą rašyti nauja redakcija „pateikiami visi mokslinį aktyvumą patvirtinantys duomenys ir išskiriant  per pastaruosius dešimt metų“. Balsuojant atvirai buvo priimtas nutarimas Nr. 1.

LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA prezidiumo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 21 dėl LMA tikrųjų narių laisvų vietų. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas nutarė, remiantis LMA mokslų skyrių siūlymais, paskirstyti LMA tikrųjų narių laisvas vietas pagal šias specialybes ir siūlyti tvirtinti LMA narių visuotiniam susirinkimui – Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: filosofija – 1 vieta, kalbotyra – 1 vieta, komunikacija – 1 vieta, menotyra (muzikologija) – 1 vieta. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: chemija – 1 vieta, matematika – 1 vieta, fizika – 1 vieta. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: zoologija – 1 vieta, biochemija – 1 vieta, medicina – 2 vietos, fizinė geografija – 1 vieta. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje: veterinarija – 1 vieta, miškotyra – 1 vieta. Technikos mokslų skyriuje: medžiagų inžinerija – 1 vieta, statybos inžinerija – 1 vieta, elektronika ir matavimų inžinerija – 1 vieta, aplinkos inžinerija – 1 vieta. Dėl LMA tikrųjų narių laisvų vietų ir jų paskirstymo balsavus atvirai, priimtas nutarimas Nr. 2.

Akad. Olga Kurasova pristato dirbtinio intelekto vystymosi tendencijas.

Po šių balsavimų skaityti trys pranešimai, skirti dirbtinio intelekto (DI) temai. J. Banys pažymėjo, kad dabar DI yra bene labiausiai svarstoma, aktualiausia tema. Ji neišvengiamai ir iš esmės keis mūsų gyvenimą, ekonomiką, mokslą ir kitas sritis. Prezidentas priminė, kad LMA kartu su Taivano mokslų akademija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šios šalies mokslininkai jau prieš ketverius metus pradėjo darbuotis kvantinės kompiuterijos srityje. Lietuva vėluoja, bet tikėtina, kad pasivys pasaulį. Po šio trumpo komentaro J. Banys pakvietė išklausyti pirmąjį, akad. Olgos Kurasovos, pranešimą „Dirbtinio intelekto vystymosi tendencijos“. Akademikė visų pirma apibrėžė DI sąvoką. Trumpai sakant, DI atlieka panašias į žmogaus kognityvines funkcijas. Yra trys DI tipai: siaurasis dirbtinis, bendrasis dirbtinis intelektas ir dirbtinis superintelektas. DI pradžia laikytini 1950 m. (kai buvo suformuluotas Tiuringo testas). Didžiausias proveržis įvyko 2022 m., kai ėmė veikti pokalbių robotas „Chat GPT“. DI šiuo metu taikomas sprendžiant kompiuterinės regos, skaitinių duomenų analizės, natūralios kalbos apdorojimo, robotų valdymo uždavinius. Medicinoje DI pagerina ligų diagnostiką, personalizuoja ligų gydymą, pagreitina genų inžinerijos vystymąsi ir pan.  Pranešėja pateikė ir konkrečių pavyzdžių. Ji kartu su akad. Gintautu Dzemyda vykdo projektą „Kasos vėžio identifikavimas kompiuterinės tomografijos vaizduose“. Kad diagnostika būtų kuo geresnė, naudojamas pusiau prižiūrimas mokymasis. Tačiau DI tyrimų srityje sunku konkuruoti su globaliomis bendrovėmis. 2023 m. įmonės „Meta AI“ mokslininkai sukūrė naują modelį (Segment Anything Model), labai efektyviai atpažįstantį įvairius duomenis. Norint pagerinti medikų pasitikėjimą DI analizės rezultatais, vystoma svarbi tema – DI modelių paaiškinamumas (Interpretable AI). Norima, kad specialistai suprastų, kaip DI priima sprendimus arba atpažįsta medicininius vaizdus. Kitas O. Kurasovo su G. Dzemyda atliekamas tyrimas skirtas DI saugumui gerinti (tai Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas). Siekiama sukurti sistemą, kuri generuotų etišką kenkėjišką programinę įrangą.

Pranešėja pabrėžė, kad Europos Komisija mano, jog DI pagreitina mokslo pažangą. Pavyzdžiui, veikia pokalbių robotai mokslui. Lietuvoje situacija nėra gera – Europoje dar atsiliekame pagal DI tyrėjų skaičių. Įdomu, kad pasaulyje šioje tyrimų srityje dominuoja pramonė, sukūrusi 51 mašininio mokymosi modelį, o tik 15 – akademinė bendruomenė. Be abejo, DI algoritmai gali būti naudojami ir melagienoms generuoti arba mokslo tyrimų duomenims klastoti. Štai sukurtas „DI mokslininkas“ jau sėkmingai planuoja ir atlieka tyrimus, o jo parašyti straipsniai sunkiai atskiriami nuo žmonių mokslo produkcijos. Todėl svarbu, kad sukurti metodai ir algoritmai būtų naudojami etiškai.

Kalba UAB „Neurotechnology“ DI sprendimų vystytojas Vytas Mulevičius.

Svečias iš UAB „Neurotechnology“ Vytas Mulevičius papasakojo, kaip jų įmonėje taikomas dirbtinis intelektas. Jie kuria biometrines technologijas, vysto neuronų tinklus. Kompiuterinė rega, biometrija yra pagrindinis veiklos akcentas. Taip pat ir tekstų analizė, naudojant DI. Jų specialistai kuria algoritmus smegenų-kompiuterių sąsajoms. Ir sistemas, kurios patikimai identifikuoja žmones (pagal akies rainelę, veidą, pirštų atspaudus). Tokios biometrinės sistemos naudojamos rinkimams keliose Afrikos šalyse. Veiklos rezultatai įspūdingi: pirštų atpažinimo algoritmų kūrimo srityje „Neurotechnology“ šiuo metu pirmauja pasaulyje. Jie vykdo tokius projektus kaip UIDAI Indijoje – didžiausią biometrijos projektą pasaulyje; Ganoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Liberijos rinkimuose naudojama bendrovėje sukurta veido ir pirštų atspaudų biometrika. Ukrainoje irgi bus suregistruota 30 mln. žmonių, naudojant šį metodą. Pastaruoju metu „Neurotechnology“ vysto atvirojo kodo didįjį kalbos modelį (LLM) lietuvių kalbai, kuria pokalbių robotus.

Fondo „INVL Technology“ vadovas Kazimieras Tonkūnas skaito pranešimą apie investicijas į IT verslą.

Trečiasis svečias fondo „INVL Technology“ vadovas Kazimieras Tonkūnas pranešime „Investicijos į IT verslą – efektyvumas ir nauda šaliai“ kalbėjo apie veiklos strategiją, naudojant įvairias priemones: vystant įsigytas verslo bendroves, skatinant pumpurinių įmonių atsiradimą ir pan. Verslo pumpuravimas gana rizikingas – išgyvena tik trečdalis tokių įmonių. Kalbėjo apie sėkmingai pasirinktas strategines kryptis: kibernetinę saugą ir superkompiuterius, kosmosą ir palydovus, taip pat dirbtinį intelektą. Įsigiję bendroves, „INVL Technology“ jas vysto kaip akcininkai, skatindami jų bendravimą su mokslininkais. Pranešėjo žodžiais, taip pakeliamas organizacijos intelekto koeficientas. Buvo pastebėta, kad norint sėkmingai konkuruoti, verta sujungti dvi silpnas įmones prieš vieną stiprią. Apskritai, jie stengiasi būti arti mokslo, todėl remia jaunųjų mokslininkų konferencijas, skiria kelias stipendijas jauniesiems mokslininkams. Fondas prisidėjo, kad būtų įsteigta kvantinių technologijų asociacija kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru. Toks verslo formatas duoda nemažai įvairios naudos ir Lietuvai. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje Lietuva dabar yra pažangiausių šalių dešimtuke.

Baigdamas visuotinį susirinkimą LMA prezidentas J. Banys padėkojo pranešėjams ir konstatavo, kad kuo daugiau aukštųjų technologijų įmonių Lietuvoje turėsime, tuo geriau gyvensime.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA