Naujienos

Akademiko Algirdo Vaclovo Valiulio knygos „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ pristatymas Seime

2024 10 08

Spalio 3 d. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo Kaimo reikalų komitetas, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Technikos mokslų bei Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriai suorganizavo akademiko Vaclovo Valiulio knygos „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ sutiktuves LR Seimo rūmuose.

Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Jis pasidžiaugė, kad su knyga galėjo susipažinti dar gegužės mėnesį, kai LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus organizuotoje konferencijoje „Žaliasis kursas: būtinybė ir iššūkiai“ skaitė pranešimą apie gamtos tvarką ir dovanų gavo šią naują akademiko knygą, o pradėjęs ją skaityti suprato, kad knyga labai panaši į Maiklo Šelenbergo (Michael Shellenberger) „Apokalipsės nebus. Kodėl panika dėl aplinkosaugos mums kenkia“, pasidžiaugė, kad jau ir Lietuvoje apie tai kalbama. Tuomet savo pranešime apie gamtos tvarką minėjo, jog vienos tiesos nėra. Ir akad. V. Valiulis savo knygoje pabrėžia, kad „nauji tyrimai atskleidžia iki šiol nepastebėtus ar tinkamai neįvertintus reiškinius, todėl į šią knygą reikia žiūrėti tik kaip į tam tikro laikmečio realijų atspindį, o ne į paskutinės tiesos, nuomonės ar supančios aplinkos vertinimo pretenziją.“ Pabrėžė, jog knyga yra labai aktuali ir reikšminga žemės ūkiui, nes žemės ūkyje dažnai bandoma ieškoti priežastingumo, o bandomos taikyti priemonės nepasiekia jokio tikslo – yra tik nuomonių rinkinys, kuriomis grindžiamos priemonės ir kurios kainuoja žmonėms bei visuomenei, bet nepasiekiama galutinio tikslo, kad būtų matomi pokyčiai. Vangus atsakas ir būna, kai priemonės yra netaiklios. Todėl, pasak V. Pranckiečio, „tokias knygas labai svarbu atvesti į Seimą“.

 
Iš kairės: akad. Z. Dabkevičius, akad. V. Stanys, prof. V. Pranckietis, akad. V. Valiulis, akad. A. Bukantis.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Vidmantas Stanys pabrėžė, kad LMA viena iš funkcijų yra reaguoti į iššūkius pasaulyje, o kasmet tų iššūkių jame atsiranda vis naujų. Jau 30 metų žmonės kalba apie klimato kaitą. Visai žmonijai gali grėsti didžiulis pavojus ir mes sunkiai įsivaizduojame pasekmes.

Kalbėdamas apie knygą „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ akad. V. Stanys pažymėjo, kad klimato kaitą lemia du veiksniai – natūralūs ir antropogeniniai, ir visi tie veiksniai kartu padaro vienokią ar kitokią slinktį, bet atsakas į tą slinktį priklauso nuo žmogaus, nuo mūsų pačių susitelkimo, noro bei pastangų, taip pat mūsų kiekvieno suvokimo, kad nuo mūsų elgesio priklauso mūsų vaikų bei anūkų gyvenimas.

 
Iš kairės: akad. Z. Dabkevičius, akad. V. Stanys.

LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius supažindino su LMA veikla, pabrėžė, kad LMA misija yra, sutelkus iškilius mokslininkus, inicijuoti veiklas, kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros, o siekiant strateginių tikslų LMA nustato mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas, leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo periodinius ir neperiodinius leidinius. Pasidžiaugė, kad LMA jau yra išleidusi 31 mokslo populiarinimo knygą įvairiomis temomis ir su visomis knygomis galima susipažinti LMA interneto svetainėje. Pažymėjo, jog ankščiau knygos buvo leidžiamos įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“, kuris buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Pasibaigus projektui, LMA mato didžiulį poreikį leisti tokias knygas, todėl jų leidyba finansuojama iš Lietuvos mokslų akademijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Akad. Z. Dabkevičius pabrėžė klimato kaitos aktualumą, informavo, kad LMA vyks tarptautinė konferencija klimato kaitos klausimams aptarti ir pažymėjo, kad, viena vertus, galima džiaugtis šiltėjančiu oru, ilgėjančiomis vasaromis, tačiau, kita vertus, šiltėjant orams žemės ūkis susiduria su kenkėjais, įvairiausiomis augalų ligomis, invaziniais augalais bei stichijomis. Padėkojo autoriui ir leidybinei grupei už aktualią knygą ir palinkėjo visiems gerų diskusijų.

 
Akad. Algirdas Vaclovas Valiulis.

Akad. V. Valiulis pasidžiaugė, kad LR Seimo Kaimo reikalų komitetas pastebėjo ir susidomėjo išleista knyga. Autorius pranešime „Klimato slinktys ir vėluojantis atsakas“ pabrėžė, kad su daugeliu klimato kaitos stabdymo priemonių smarkiai vėluojama. Jis pristatė šiandien egzistuojančius tarpusavyje konkuruojančius požiūrius į klimato kaitą, įvardijo ją sukeliančius veiksnius ir didžiausius tos kaitos keliamus iššūkius, taip pat įvardijo ir aptarė priemones, kurių įgyvendinimas leistų pristabdyti klimato kaitą.

 
Pasaulio vidutinės temperatūros kitimas nuo pramoninio laikotarpio (1850 m.).

Gyventojų skaičiaus prognozė.

Akademikas pabrėžė, jog sparčiai augant gyventojų skaičiui reikės daugiau elektros ir kitokios energijos, maisto, būsto, drabužių, transporto, didės migracijos srautai. Tai lems, kad dėl deginamo iškastinio kuro kiekio didėjimo didės šiltnamio efektą skatinančių dujų tarša ir vidutinė planetos temperatūra, dėl vartojimo augimo didės aplinkos tarša mikro- ir makropolimerinėmis medžiagomis, dėl žemės ūkio intensyvinimo augs trąšų naudojimas ir jų keliama tarša, gyvulininkystė ir amžino įšalo tirpimas Arktyje sukels metano kiekio didėjimą, kuris patekęs į atmosferą dar labiau spartins atšilimą. Pranešėjas apgailestaudamas konstatavo, kad jau dabar pasaulyje yra regionų, kur klimato kaita sukelia katastrofiškas pasekmes.

 
Nugaišę jūros paukščiai, kurių skrandžiai pilni kasdienių plastikinių daiktų, tokių kaip butelio kamšteliai, šiaudeliai, dantų šepetėliai ir kt.

Dėl temperatūros pokyčių akademikas įvardijo didžiules jūrų gyvūnijos rūšių išnykimo grėsmes, grėsmes didžiausiems pasaulio atogrąžų miškams. O nesiimant jokių veiksmų iki 2100-ųjų metų, prognozuojama, temperatūra pakils iki 5 °C. Išliekant esamai klimato kaitos mažinimo politikai temperatūra per šį laikotarpį pakils apie 2,9 °C, o tai reiškia, kad dabartinė politika yra nepakankama. Jei atšilimas per šį šimtmetį pasieks arba viršys 2 °C, dėl antropogeninio visuotinio atšilimo mirs apie 1 mlrd. žmonių. Atšilimui pasiekus 10 °C neišvengiamai išmirtų visi žmonės – protinga gyvybė Žemėje išnyktų. Taip pat aptarė klimato kaitos mažinimo priemones, jų efektyvumą bei keliamas grėsmes.

 
Kovos su klimato kaita priemonės.

Akad. V. Valiulis papasakojo ir apie efektyviausių elektros energijos saugojimo būdų paieškas (tvarią vis paklausesnio ličio gavybą ir ličio jonų baterijų gamybos didinimą; gravitacinių, arba svarmenų, baterijų panaudojimą; galimybę kaip degalus arba energijos šaltinį panaudoti žaliąjį vandenilį), ir apie galimus švaresnius geležies ir plieno gamybos būdus, būsimą ekologišką visų rūšių transportą, kultivuotą mėsą bei jau statomus namus iš šiaudų. Taip pat akcentavo, kad Lietuvoje būsto šildymas, trąšų ir cemento gamyba, žemės ūkis, pramonė ir daug kitų sričių turėtų vis labiau pereiti prie žaliosios energetikos naudojimo. Tai galėtų būti paremta įstatymo nuostata, kad kiekviena įkuriama bendrovė ar ūkinės veiklos subjektas turėtų įsipareigoti savo veikloje naudoti žaliąją energetiką (elektrą, vandenilį).

Akad. Arūnas Bukantis – knygos recenzentas, pabrėžė, kad autorius labai tiksliai nubrėžė orientyrus, ką mums reikėtų daryti ir kokia turėtų būti mūsų veiklos ateitis, teigė, jog knyga buvo labai laukta ir reikalinga. Klimatologas pasidžiaugė, kad knygos autorius, būdamas technologinių, inžinerijos mokslų atstovas, aprėpia ir išsamiai analizuoja labai daug specifinių klausimų: nuo esminių klimato susidarymo dėsnių, svarbiausių klimato kaitos veiksnių iki šiuolaikinių technologinių procesų. Įdomiausi recenzentui pasirodė „klausimai, kurių klimatologai savo knygose apie klimato kaitą neanalizuoja“: kodėl taip sunku atsisakyti iškastinio kuro; kokią įtaką klimato kaitai gali daryti kultivuota mėsa; kas geriau: stiklas ar plastikas; kodėl taip sunku perdirbti ir pakartotinai panaudoti tekstilę; kaip smėlis gali virsti švarios energijos kaupikliu. Padėkojo autoriui už unikalią knygą, galinčią paneigti visas skeptikų tezes ir palinkėjo visiems ją perskaityti.

Akad. V. Stanys trumpai aptarė taršos, klimato kaitos ir žemės ūkio klausimus, pabrėžė klimato kaitos poveikį žemdirbiams, jų ūkių ekonomikai, galimybei auginti tam tikrus augalus ir būtinybę keisti ūkio struktūrą ar net baigti ūkininkavimą. Stebimi ankstyvi pavasariai, kurie būna ilgi ir šalti, taigi išsitęsia augalų vegetacija, o rudenys ilgi ir šilti – turimas ilgas laikotarpis, kuriam nėra prisitaikę nei augalai, nei gyvūnai. Akcentavo, jog peržiūrėjo 1985 m. Algirdo Lukoševičiaus parengtą kaulavaisių tyrimų ataskaitą, kurioje buvo paminėta, kad slyvos pražįsta gegužės 15 d. ir žydi 14 dienų, o pastaruosius dešimt metų stebima, kad ne tik slyvos, bet ir obelys tokiu metu būna peržydėjusios, kas akivaizdžiai rodo, kad keičiasi klimatas, o su juo ir gamta. Dėl klimato kaitos žemės plotas, skirtas maistui auginti sumažės, maisto poreikis dėl žmonių populiacijos augimo padidės. Šiuo metu pasaulis naudoja 38 proc. žemės ploto maistui auginti, o pasikeitus klimato sąlygoms atsiras didžiulis poreikis sukurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar potvyniams. Pabrėžė, jog atėjo laikas ne vien fiksuoti klimato kaitos padarinius, bet ir imtis veiksmų, nes tik nuo mūsų elgesio priklausys, kas bus ateityje.

Prof. V. Pranckietis knygos „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ sutiktuves LR Seime užbaigė knygos citata: „Mokslininkai bando nustatyti gamtos svarbą ir vertę“, ir pabrėžė, kad milijonus metų žmonės žinojo gamtos vertę, bet niekaip neįvertindavo jokiais vienetais, nors pagrindinis vertės vienetas turėtų būti pagarba gamtai.

Mokslo populiarinimo knygų serijos „Mokslas visiems“ knygą „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ galima rasti LMA interneto svetainėje adresu https://www.lma.lt/mokslo-populiarinimo-knygu-serija-mokslas-visiems-2

Visą knygos pristatymą LR Seime galima pamatyti: https://www.youtube.com/live/ns1h1CDTALo

Parengė Reda Daukšienė, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA