Naujienos
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus akademikų išvyka į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę
2024 10 11
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) – unikalus ir svarbus inžinerinis objektas, turintis strateginę reikšmę Lietuvos elektros energijos sistemai. Kruonio HAE yra vienintelė tokia elektrinė Baltijos šalyse, veikianti kaip energijos saugojimo ir generavimo šaltinis, galinti net pusę paros nepertraukiamai tiekti elektros energiją visai Lietuvai.
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus akademikai spalio 4 d., vadovaujami ekskursijos vadovės Agnės, aplankė minėtą išskirtinį objektą. Pirmiausia ekskursijos dalyviai buvo supažindinti su Kruonio HAE statybos istorija, pagrindiniais elektrinės parametrais bei funkcijomis.
Hidroakumuliacinės elektrinės techninis projektas buvo patvirtintas 1978 m. ir pradėtos statybos. Pirmasis ir antrasis hidroagregatai buvo paleisti 1992 m., trečiasis – 1994 m., ketvirtasis – 1998 m. Hidroakumuliacinė elektrinė yra sudėtingas hidrotechninis kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Kai energetinės sistemos apkrova maža ir yra daug pigios perteklinės energijos, HAE agregatai pumpuoja vandenį iš žemutinio vandens baseino – Kauno marių į aukštutinį vandens baseiną – dirbtinį rezervuarą, esantį 100 m aukščiau marių vandens lygio, taip sukaupdama (akumuliuodama) vandens potencinę energiją. Kruonio HAE veikia kaip pumpuojamosios hidroelektrinės sistema. Kai elektros energijos poreikis yra mažesnis (pvz., naktį), elektrinė naudoja perteklinę energiją vandeniui siurbti iš Nemuno upės į aukštutinį baseiną. Esant didesniam elektros energijos poreikiui, vanduo iš aukštutinio baseino yra leidžiamas per turbinas atgal į Nemuną, taip generuojant elektrą. Kruonio HAE įrengta bendra galia – 900 MW, ji turi keturis agregatus po 225 MW.
Ekskursijos metu akademikai turėjo galimybę pamatyti žemutinį ir aukštutinį baseinus. Susipažinus su HAE veikla, buvo diskutuota aktualiu klausimu, susijusiu su Kruonio HAE plėtra. Šiuo metu didinami Kruonio HAE pajėgumai įrengiant penktąjį hidroagregatą. Ši plėtra leis padidinti elektrinės galią iki 1 100 MW, pagerinti sistemos stabilumą ir suteikti daugiau lankstumo reguliuojant elektros energijos poreikį. Be to, Kruonio HAE galės dar efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius ‒ saulės ir vėjo energiją, kurie pasižymi kintama generacija.
Akademikams taip pat buvo svarbūs gamtosaugos klausimai. Ypač šiais klausimais domėjosi tie, kurių darbai susiję su Kauno marių hidrologine ir ekologine būkle. Kruonio HAE hidroagregatų darbas daro didelę įtaką Kauno marių vandens lygių svyravimams, tiesiogiai veikiantiems žuvų neršto sąlygas bei paukščių lizdų saugumą. Kruonio HAE atstovė informavo ekskursijos dalyvius, kad yra nuolat vykdoma stebėsena, kurios metu vertinami Kauno marių vandens lygio svyravimai. Leidžiama vandens lygio svyravimo norma per parą (20 cm) žuvų neršto metu įprastai neviršijama, išskyrus atvejus, kai iškyla pavojus Lietuvos energetinės sistemos saugumui.
Kruonio HAE yra strateginis objektas, todėl LMA mokslininkai domėjosi tarptautiniu bendradarbiavimu ir sinchronizacija su Europos elektros tinklu. Lietuva planuoja savo tinklą visiškai sinchronizuoti su žemyninės Europos elektros tinklu, atsiskirdama nuo BRELL žiedo (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros tinklų sistemos). Kruonio HAE padės užtikrinti elektros sistemos stabilumą pereinamuoju laikotarpiu ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių elektros tiekimo šaltinių.
Kruonio HAE yra unikalus techninis ir inžinerinis statinys, itin svarbus Lietuvos energetinei nepriklausomybei, tinklo stabilumui ir atsinaujinančių šaltinių įtraukimui. Elektrinė užtikrina rezervinę galią, padeda valdyti elektros kainų svyravimus ir yra būtina priemonė siekiant Lietuvos energetikos sistemos patikimumo ir tvarumo. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus akademikai ne tik apžiūrėjo šį išskirtinį hidrotechninį statinį, bet ir pasidalijo įžvalgomis dėl šios elektrinės svarbos tiek Lietuvos energetinei sistemai, tiek ekologinei Kauno marių būklei.
Parengė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Geomokslų sekcijos pirmininkė akad. Jūratė Kriaučiūnienė
Autorės nuotraukos