Naujienos

Tarptautinė Šiaurės ir Baltijos šalių konferencija mokslų akademijoje

2024 10 14

Spalio 8–9 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko 1-oji tarptautinė Šiaurės ir Baltijos šalių NJF konferencija „Aplinkosaugos ir klimato kaitos problemų sprendimai žemės ūkyje“ (REACH), kurią organizavo Šiaurės žemės ūkio mokslų asociacija (NJF), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius, LMA Jaunoji akademija, Šiaurės Ministrų tarybos mokslinius tyrimus finansuojanti organizacija (NordForsk), Šiaurės šalių jungtinis žemės ūkio ir maisto tyrimų komitetas (NKJ); partneris UAB „Rūta“.

Konferencijos atidarymas. Iš kairės: akademikai prof. Zenonas Dabkevičius, prof. Baiba Rivža, prof. dr. Jarkas Niemis (Jarkko Niemi), jaunoji akademikė dr. Neringa Rasiukevičiūtė.

Konferencijoje dalyvavo apie 75 mokslininkai iš Suomijos, Latvijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Danijos ir Lietuvos. Konferencijoje buvo pristatyti 4 plenariniai, 35 žodiniai ir 22 trumpi žodiniai pranešimai.

Konferencijos dalyvių bendra nuotrauka.

Konferencijoje nagrinėtos šios temos: technologiniai sprendimai švaresnei žemės ūkio ir maisto produktų sistemai; biologinė įvairovė, augalų ir dirvožemio sveikata kintančio klimato kontekste; tvarumas ir gyvūninės kilmės produkcija; ekonomikos, socialinio poveikio ir gyvybės raidos ciklo tvarumo vertinimas; žemės ūkio, maisto sistemos, aplinkos, klimato kaitos ir Europos politikos modeliavimas.

Konferencijos dalyviai.

Norvegijos bioekonomikos Tyrimų instituto (NIBIO) tyrimų vadovė dr. Lilijana Eigarden (Lillian Øygarden) pristatė su klimato kaita susijusius iššūkius ir adaptacijos planus Šiaurės ir Baltijos šalių žemės ūkio strategijoms. Žinoma, kad aukštesnės temperatūros ir ilgesnis augalų vegetacijos sezonas turi įtakos auginimo sąlygoms žemės ūkyje (didesnio derliaus tikimybė, ilgesnis auginimo sezonas ir kt.), tačiau yra abejonių dėl sėjos, žemės dirbimo, žiemojimo sąlygų, naujų ligų ir kenkėjų plitimo pokyčių. Temperatūrų bei liūčių ekstremumai sukelia naujų išbandymų, susijusių su šiltnamio efekto mažinimu, augalų adaptacijos strategijomis ir didesniu maisto poreikiu.

Suomijos gamtos išteklių instituto tyrimų profesorius dr. Heikis Lehtonenas (Heikki Lehtonen) pristatė klimato kaitos ir aplinkos iššūkių įtraukimo į ekonomiškai perspektyvų žemės ūkį sprendimus. Žemės ūkis prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų, biologinės įvairovės pokyčių, paviršinio vandens eutrofikacijos, todėl prisitaikymas prie klimato kaitos tampa dideliu išbandymu. Tarpiniai pasėliai ir įvairių kultūrų auginimas gali prisidėti prie cheminių trąšų mažinimo bei pesticidų naudojimo, padidinti derlių bei sudaryti tinkamesnę sėjomainą.

Latvijos gamtos mokslų ir technologijų universiteto (LBTU) Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos inžinerijos instituto profesorius dr. Ainis Lagzdinas (Ainis Lagzdins) pristatė iššūkius ir sprendimus siekiant mažinti maisto medžiagų ir transportavimo nuostolius, patiriamus žemės ūkio vietovėse. Tyrimais nustatyta, kad Baltijos jūros eutrofikaciją sukelia intensyvi žemės ūkio veikla. Manoma, kad žemės ūkis prisideda prie 70–90 proc. azoto ir 60–80 proc. fosforo difuzijos į jūrą. Būtina priimti sprendimus, kurie padėtų mažinti maisto medžiagų pernašą iš žemės ūkio regionų į požeminius vandenis.

Šiaurės šalių jungtinio žemės ūkio ir maisto tyrimų komiteto generalinis sekretorius Peras Hansonas (Per Hansson) pristatė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, siekiant tvaraus žemės ūkio. Generalinis sekretorius priminė, kodėl svarbus tarptautinis bendradarbiavimas, pristatė finansavimo galimybes bei paskatino Baltijos šalis prisijungti rengiant projektus.

 
Latvijos delegacija su dr. Linu Stabingiu (kairėje) ir prof. dr. Jarku Niemiu (dešinėje).

Konferencijos metu vyko balsavimas, jo metu išrinkti geriausi pranešimai: geriausiu žodiniu pranešimu paskelbtas Birutos Bankinos (Biruta Bankina (LBTU), Latvija) „Leaf blotch as emerging disease in faba bean sowings“ („Lapų dėmėtligės – naujai atsirandančios pupų ligos“); geriausiu trumpu žodiniu pranešimu išrinktas Janio Kanepso (Jānis Kaņeps (LBTU), Latvija) „Genetic diversity of Pyrenophora tritici-repentis“ („Pyrenophora tritici-repentis (kviečių dryžligės)genetinė įvairovė“).

Konferencija suteikė puikią galimybę pristatyti tyrimų rezultatus, užmegzti naujų ryšių, keistis idėjomis bei prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo.

 
Prof. dr. Biruta Bankina apdovanojama už geriausią žodinį pranešimą (pirma iš kairės). Iš kairės: prof. dr. Jarkas Niemis, dr. Skaidrė Supronienė, dr. Neringa Rasiukevičiūtė.

Plačiau apie konferenciją: REACH2024 conference – Nordic Association of Agricultural Science (nordicagriculture.eu)

Parengė LMA Jaunosios akademijos narė dr. Neringa Rasiukevičiūtė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA