Naujienos

Augalinės žaliavos perdirbimo inovacijos: tvarios ateities link

2024 10 16

Spalio 11 d. parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2024“ metu Žalgirio arenoje Kaune vyko konferencija-seminaras „Augalinės žaliavos perdirbimo inovacijos: tvarios ateities link“, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Maisto mokslų sekcija kartu su Nacionaliniu maisto ūkio klasteriu bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC).

Konferenciją-seminarą atidarė Nacionalinio maisto ūkio klasterio direktorius dr. Česlovas Bobinas ir LAMMC direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė. Įžangos kalboje akademikas prof. dr. Pranas Viškelis (šio teksto autorius) plačiai aptarė tiek žaliojo kurso uždavinius, tiek Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus iki 2030 metų. Jis pabrėžė, koks reikšmingas yra augalinis maistas mūsų sveikatai, kaip svarbu kurti ir vystyti šalutinių perdirbimo produktų valorizaciją, plėtoti aplinką tausojančias ir netermines, beatliekes perdirbimo technologijas. Akademikas prof. dr. P. Viškelis toliau moderavo konferenciją.

 
Akad. Pranas Viškelis

Renginyje dalyvavo mokslininkai, verslininkai, ūkininkai, LR žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos mokslų tarybos atstovai, doktorantai. Pranešimuose, analizuojant agromaisto sektoriaus pasaulinių tendencijų apžvalgą ir Lietuvos potencialo vertinimą, buvo pabrėžiama, kad agromaisto sektorius turi sparčiau transformuotis tvarių maisto sistemų link. Agromaisto sektoriaus neigiamas poveikis aplinkai yra labai didelis: daugiau nei trečdalis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir Europoje, ir visame pasaulyje siejama su agromaisto sektoriaus veikla. Iš jų beveik pusė susidaro dėl neefektyvaus maisto atliekų tvarkymo per visą gamybos grandinę.

 
Renginio dalyviai

Transformuojant agromaisto sektorių į tvarias maisto sistemas svarbų vaidmenį atlieka inovacijos ir mokslas. Pokyčių siekimas agromaisto sektoriuje skatina pažangių sprendimų paieškas, inovacijų kūrimą ir jų diegimą į rinką. Konferencijoje-seminare buvo aptariamos augalinių žaliavų perdirbimo technologijų kryptys bei identifikuojamos naujos agromaisto sektoriaus antrinių maisto žaliavų perdirbimo produktų panaudojimo rinkos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Lina Raudonė skaitė pranešimą „Šalutiniai perdirbimo produktai farmacijai ir kosmetikai“.  Ji išsamiai analizavo antrinių augalų metabolitų reikšmę sveikatai, o LMA Jaunosios akademijos narys dr. Jonas Viškelis pristatė augalinių šalutinių perdirbimo produktų  pigmentų galimo panaudojimo, kuriant biokompozitus ir apskritai natūralius bioskaidžius pigmentus pramonei, mokslinių tyrimų rezultatus ir jų pritaikymo galimybes.

 
Akad. Elena Bartkienė

Akademikė prof. Elena Bartkienė (LSMU) pristatė pranešimą apie grūdų pramonės šalutinių produktų valorizavimo į aukštesnės pridėtinės vertės žaliavas tendencijas, galimybes, iššūkius ir perspektyvas. Doktorantė Indrė Čechovičienė, prof. dr. Živilė Tarasevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pabrėžė, kad gervuogių šalutiniai perdirbimo produktai yra puikus biologiškai aktyvių junginių šaltinis. Pranešimą „Integruotos tvarumo strategijos: augalinių žaliavų perdirbimo ir bioįvairovės išsaugojimo sinergija“ perskaitė dr. Audronė Ispiryan (VDU). Ji ypač pabrėžė bioekonomikos ir tvarumo reikšmę diegiant augalinės žaliavos perdirbimo inovacijas. Dr. Laima Česonienė (VDU) pristatė aktinidijų vaisių ir lapų biologiškai aktyvių medžiagų tyrimus ir sulaukė daug komentarų, klausimų, patarimų, pasiūlymų, kaip toliau vystyti tokius tyrimus. Aptartas labai įdomus aspektas, kad aktinidijų lapų ekstraktas veikia kaip stiprus biopesticidas. Augalinių ekstraktų, aliejų ir jų išgavimo procesus iš šalutinių perdirbimo produktų CO2 ekstrakcijos metodu pristatė dr. Lina Dėnė (LAMMC), o šaltalankių lapus, kaip vertingus išteklius, įvertino doktorantė Viktorija Januškevičė (LAMMC). Doktorantė Erika Jakienė (VDU) skaitė pranešimą „Sausmedis – neatrastas ar pervertintas uogakrūmis?“, o LAMMC doktorantės Skaistės Dreskinienės pranešimas apie mikroplastikus vandenyje ir dirvožemyje sulaukė daug diskusijų.

Parengė akademikas prof. dr. Pranas Viškelis
Autoriaus nuotraukos