Naujienos

Didelis mažų dalelių pavojus

2024 10 17

Lietuvos mokslų akademijos partnerės Tarptautinės mokslo tarybos (ISC) tinklalapyje, minint Pasaulinę buveinių dieną, paskelbta mokslininkės Karenos Raubenhaimer (Karen Raubenheimer) iš Vulongongo universiteto (Australija) straipsnio santrauka apie plastiko taršą ir jos pasekmes.

Mokslininkai apžvelgė 7 000 mikroplastiko tyrimų. Jų nerimą kelianti išvada perspėja žmoniją. Praėjus dviem dešimtmečiams, kai buvo nustatytos šios mažytės plastiko dalelės, mikroplastiko tyrimai parodė, kad jos plačiai paplitusios visose ekosistemose ir žmogaus organizme. Pasaulio lyderiams ruošiantis lapkritį vyksiančiai penktajai Tarpvyriausybinio derybų komiteto sesijai dėl Pasaulinės plastiko taršos mažinimo sutarties (The Plastics Treaty), spręsti mikroplastiko taršos problemą yra kaip niekad svarbu, siekiant apsaugoti ir mūsų buveines, ir sveikatą.

Prabėgo du dešimtmečiai nuo tada, kai žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje buvo atskleista, kad aplinkoje kaupiasi smulkūs plastiko fragmentai ir skaidulos. Jame šios dalelės pavadintos „mikroplastiku“. Šis straipsnis atvėrė ištisą mokslinių tyrimų sritį. Nuo to laiko daugiau nei 7 000 publikuotų tyrimų parodė, kad mikroplastikas paplitęs aplinkoje, laukinėje gamtoje ir žmogaus organizme.

Taigi, kas buvo išsiaiškinta? Šiame straipsnyje tarptautinių ekspertų grupė, įskaitant mane [K. Raubenhaimer – vert. pastaba], apibendrina esamas žinias. Trumpai tariant, mikroplastikas yra plačiai paplitęs ir jis kaupiasi net atokiausiose planetos vietose. Jau įrodytas toksiškas jo poveikis visiems biologinės įvairovės lygmenims, nuo smulkiausių vabzdžių, esančių mitybos grandinės apačioje, iki jos viršuje esančių plėšrūnų.

Mikroplastikas paplitęs maiste ir gėrimuose, jo aptikta visame žmogaus organizme. Atsiranda vis daugiau įrodymų apie žalingą jo poveikį, mokslinių įrodymų šiuo metu jau yra daugiau nei pakankamai: reikia skubiai imtis bendrų pasaulinių veiksmų mikroplastiko problemai spręsti, nes ji dar niekada nebuvo tokia aktuali.

Mažytės dalelės – didžiulė problema

Mikroplastiku paprastai laikomos plastiko dalelės, kurių vieno matmens dydis yra 5 mm arba mažesnis. Kai kurių mikroplastiko dalelių sąmoningai dedama į gaminius, pavyzdžiui, mikrogranulės, esančios veido muilų sudėtyje. Kiti susidaro netyčia, suyrant didesniems plastikiniams daiktams, pavyzdžiui, skaidulos, išsiskiriančios skalbiant poliesterio striukę. Tyrimais nustatyti šie pagrindiniai mikroplastiko šaltiniai:
- kosmetikos valikliai
- sintetinė tekstilė
- transporto priemonių padangos
- plastiku dengtos trąšos
- plastikinė plėvelė, naudojama kaip mulčius žemės ūkyje
- žvejybos virvės ir tinklai
- trupinių gumos užpildas, naudojamas dirbtinėje velėnoje
- plastikų perdirbimas.

Mokslas dar nenustatė, kokiu greičiu didesnis plastikas skyla į mikroplastiką. Taip pat vis dar tiriama, kaip greitai mikroplastikas virsta nanoplastiku – dar mažesnėmis, akimi nematomomis dalelėmis.

Mikroplastiko žalos matavimas

Mikroplastiko kiekį ore, dirvožemyje ir vandenyje sunku įvertinti. Tačiau mokslininkai bandė tai padaryti. Pavyzdžiui, 2020 m. atliktame tyrime apskaičiuota, kad per metus į Žemės vandenynus patenka nuo 0,8 iki 3 mln. tonų mikroplastiko.

O neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad į aplinką sausumoje nutekančių mikroplastiko medžiagų kiekis gali būti nuo trijų iki dešimties kartų didesnis nei į vandenynus. Jei šie duomenys teisingi, tai reiškia, kad iš viso bus nuo 10 iki 40 mln. tonų. Prognozės dar blogesnės. Iki 2040 m. mikroplastiko išmetimas į aplinką gali padidėti daugiau nei dvigubai. Net jei žmonės sustabdytų mikroplastiko patekimą į aplinką, stambesnio plastiko skilimas tęstųsi.

Mikroplastiko aptikta daugiau kaip 1 300 gyvūnų rūšių, įskaitant žuvis, žinduolius, paukščius ir vabzdžius. Kai kurie gyvūnai supainioja daleles su maistu ir jas praryja, todėl jos gali pakenkti, pavyzdžiui, užkimšti žarnyną. Gyvūnai taip pat nukenčia, kai iš plastiko dalelių išsiskiria jų viduje esančios cheminės medžiagos arba ant jų patekusios cheminės medžiagos.

Įsibrovėliai mūsų kūnuose

Mikroplastiko aptikta vandenyje, kurį geriame, ore, kuriuo kvėpuojame, ir maiste, kurį valgome, įskaitant jūrų gėrybes, valgomąją druską, medų, cukrų, alų ir arbatą. Kartais tarša atsiranda aplinkoje. Kitais atvejais tai maisto apdorojimo, pakavimo ir tvarkymo rezultatas. Reikia daugiau duomenų apie mikroplastiką žmonių maiste, pavyzdžiui, sausumos gyvūnų produktuose, grūduose, vaisiuose, daržovėse, gėrimuose, prieskoniuose, aliejuose ir riebaluose.

Mikroplastiko koncentracija maisto produktuose labai skiriasi, o tai reiškia, kad poveikio lygis žmonėms visame pasaulyje taip pat skiriasi. Tačiau kai kurie skaičiavimai, pavyzdžiui, kad žmonės kiekvieną savaitę suvalgo vienos kreditinės kortelės dydžio plastiko kiekį, yra gerokai perdėti. Tobulėjant įrangai, mokslininkai nustatė mažesnes daleles. Jie aptiko mikroplastiko plaučiuose, kepenyse, inkstuose, kraujyje ir reprodukciniuose organuose. Mikroplastikas per apsauginius barjerus pateko į mūsų smegenis ir širdį. Nors dalis mikroplastiko pasišalina su šlapimu, išmatomis ir per plaučius, daugelis jo dalelių ilgai išlieka mūsų organizme.

Kokį poveikį tai daro žmonių ir kitų organizmų sveikatai?

Bėgant metams mokslininkai pakeitė būdus, kaip tai matuoti. Iš pradžių laboratoriniuose bandymuose jie naudojo dideles mikroplastiko dozes. Dabar jie naudoja realistiškesnes dozes, kurios geriau atspindi tai, ką mes ir kiti organizmai iš tikrųjų patiriame. Skiriasi ir mikroplastiko rūšys. Pavyzdžiui, juose yra įvairių cheminių medžiagų ir jie skirtingai sąveikauja su skysčiais ar saulės šviesa. O ir pačių organizmų, įskaitant žmones, tos pačios rūšies individai skiriasi tarpusavyje.

Todėl mokslininkams tampa sunkiau susieti mikroplastiko poveikį su pasekmėmis. Kalbant apie žmones, padaryta pažanga. Ateinančiais metais tikimasi daugiau aiškumo dėl įtakos mūsų organizmui:
- uždegimo
- oksidacinio streso (laisvųjų radikalų ir antioksidantų disbalansas, kuris pažeidžia ląsteles)
- imuninių reakcijų
- genotoksiškumo (ląstelės genetinės informacijos pažeidimas, sukeliantis mutacijas, dėl kurių gali išsivystyti vėžys).

Ką galime padaryti?

Visuomenei vis labiau rūpi mikroplastiko problema. Tai skatina ir tikėtinas ilgalaikis poveikis, nes mikroplastiko beveik neįmanoma pašalinti iš aplinkos. Mikroplastiko tarša yra žmogaus veiksmų ir sprendimų rezultatas. Mes patys sukūrėme problemą, o dabar privalome ją išspręsti.

Kai kurios šalys įgyvendino mikroplastiko naudojimą reglamentuojančius įstatymus. Tačiau to nepakanka šiai problemai spręsti. Todėl naujas teisiškai privalomas susitarimas – JT Pasaulinė plastiko taršos mažinimo sutartis – suteikia svarbią galimybę. Penktasis derybų etapas prasidės lapkritį.

Naująja sutartimi siekiama sumažinti pasaulinę plastiko gamybą. Tačiau į šį susitarimą taip pat turi būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti būtent mikroplastiko kiekį. Galiausiai plastikas turi būti pertvarkytas taip, kad į aplinką nepatektų mikroplastiko. Be to, reikia įtraukti asmenis ir bendruomenes, kad būtų skatinama parama vyriausybių vykdomai politikai.

Po 20 metų mikroplastiko tyrimų dar reikia daug nuveikti. Tačiau turime daugiau nei pakankamai įrodymų, kad galėtume veikti dabar.

Norintiems daugiau sužinoti apie plastiko taršą ir šios problemos sprendimą, siūlome peržvelgti Tarptautinės mokslo tarybos (ISC) 2023 m. parengtą Politikos santrauką „Stiprios sąsajos kūrimas tarp mokslo, politikos ir visuomenės pasaulinei plastiko taršos problemai spręsti“: https://council.science/wp-content/uploads/2023/11/ISC_policy_brief_plastics_WEB.pdf

Vertė Agnė Rodriguez