Naujienos

Knygos „Leonardas Kairiūkštis. Miškininkas, mokslininkas, mokslo organizatorius, visuomenės veikėjas“ sutiktuvės

2024 10 17

Spalio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko knygos „Leonardas Kairiūkštis. Miškininkas, mokslininkas, mokslo organizatorius, visuomenės veikėjas“ sutiktuvės, kuriose dalyvavo LMA nariai, miškininkai ir buvę akad. L. Kairiūkščio kolegos.

Renginį pradėjo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmų vadovė Aldona Daučiūnienė Ričardo Mikutavičiaus eilėmis:
arkikatedroje

kad atsiveriančios durys
mylėtų –
iš pavėsio išeinu,
nuo tuščio tako.

kad vandens indas
apšlakstydamas melstųsi –

kad pasaulio kryžius
iš spindulių susidėtų –

kad altorius
nebūtų iš akmens –

kad Madonos ranka
iš sidabro votų
išsinertų ir nusileistų –
krikščionių Dieve,

Jėzau Kristau –
kad paskutinė Vakarienė
ir sekmadienio Velykos
būtų su aleliuja!

Johano Sebastiano Bacho ariją atliko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytoja Loreta Pugačiukienė, akompanavo Kotryna Grigienė.

 

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) pirmininkas akad. Vidmantas Stanys, džiaugdamasis knygos „Leonardas Kairiūkštis. Miškininkas, mokslininkas, mokslo organizatorius, visuomenės veikėjas“ sutiktuvėmis, pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra vertas įprasminimo, pagarba ir atminimas yra vieni svarbiausių ir reikšmingiausių žmogaus gyvenimo siekiamybių. Dėkojo knygos sudarytojams, kurie surinko draugų, kolegų ir mokinių atsiminimus apie akad. L. Kairiūkštį.

Akad. V. Stanys apžvelgė akad. L. Kairiūkščio veiklą Mokslų akademijoje ir pažymėjo, kad net 70 metų akad. L. Kairiūkščio veikla buvo su ja susieta. Kaip rašoma atsiminimų knygoje, 1951 m. lapkričio 1 d. Mokslų akademijos prezidento Juozo Matulio įsakymą skirti Miškų ūkio instituto laborantu L. Kairiūkštis brangino ir saugojo kaip relikviją. 1972 m. buvo išrinktas Mokslų akademijos tikruoju nariu ir toje pačioje akademijos sesijoje patvirtintas Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi, kartu ir Mokslų akademijos prezidiumo nariu. Šias pareigas ėjo 12 metų. 1995 m. reorganizavus Biologijos, medicinos ir žemės ūkio mokslų skyrių, akad. L. Kairiūkštis prisidėjo prie ŽŪMMS įkūrimo ir vadovavo Miškininkystės mokslų sekcijai, aktyviai dalyvavo įvairiose programose, strategijų kūrimų veiklose.

Akad. V. Stanys prisiminė, kad akademijoje visi buvo pripratę prie akad. L. Kairiūkščio skambaus balso, aktyvių pasisakymų, užkrečiančio juoko ir puikios nuotaikos bei pabrėžė, kad akad. L. Kairiūkštis buvo vienas iš Lietuvos miškininkystės legendų – tą parodo faktai ir nuveikti darbai. Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie dar ir dabar naudojami ir taikomi Lietuvoje. Akademiko rašytinė veikla buvo įspūdinga, jis per savo gyvenimą parašė daugiau kaip 14 tūkst. puslapių.

Akad. V. Stanys prisiminė, kad kai tapo LMA nariu ir pradėjo bendrauti su akad. L. Kairiūkščiu, jam didžiulį įspūdį paliko akad. L. Kairiūkščio mokėjimas bendrauti, išklausyti ir labai giliai įsirėžė jo posakis, kad mes visi esame šviesuliai, todėl neaimanuokime, jei aplink tamsu...

Akad. V. Stanys padėkojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto administracijai už knygos išleidimą, redakcinei kolegijai ir visiems, kurie padėjo atsirasti šiai knygai, kuri taps visų mūsų turtu.

 
Iš dešinės: dr. Marius Aleinikovas, akad. Kęstutis Armolaitis, akad. Albinas Kusta

LAMMC direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai dr. Marius Aleinikovas padėkojo knygos redakcinei kolegijai, surinkusiai atsiminimus apie neeilinę asmenybę – miškininką, mokslininką ir mokslo organizatorių – akademiką L. Kairiūkštį. Pabrėžė, kad jo mokslinės veiklos pradžia prasidėjo Miškų institute 1951 m., o jo darbai paliko didžiulį įspaudą. 1956 m. jis buvo paskirtas Miško biologijos ir miškininkystės laboratorijos vedėju, vėliau daug metų vadovavo institutui – buvo direktoriaus pavaduotojas mokslui, instituto direktorius. L. Kairiūkščiui dirbant instituto direktoriaus pavaduotoju, ypač vadovaujant visai instituto veiklai, labai išsiplėtė mokslinių tyrimų tematika, patrigubėjo mokslininkų skaičius institute, įkurtos tyrimų bazės Lietuvos regionuose ir buvo vykdomi aktualiausi moksliniai tyrimai, o visos mokslinių tyrimų ataskaitos ir rekomendacijos buvo pristatomos miškininkams, kad visos naujausios mokslo žinios būtų pritaikytos praktikoje.

Dr. M. Aleinikovas prisiminė, kad jam labai įstrigo L. Kairiūkščio tvirtas rankos paspaudimas, įspūdinga atmintis ir paliko gilų įspūdį jo energija, darbštumas ir šiltas bendravimas.

 

Vienas knygos „Leonardas Kairiūkštis. Miškininkas, mokslininkas, mokslo organizatorius, visuomenės veikėjas“ redakcinės kolegijos narių prof. habil. dr. Antanas Juodvalkis – pirmasis akad. L. Kairiūkščio doktorantas – padėkojo likimui, kad 28 metus turėjo galimybę dirbti su akad. L. Kairiūkščiu, kuris buvo temų vadovas, idėjų koordinatorius ir mokslinių tyrimų vykdytojas. Prof. A. Juodvalkis apžvelgė visą akad. L. Kairiūkščio mokslinį kelią, vykdomų tyrimų tematikas, mokslo organizacinę veiklą ir svarbiausius mokslinius pasiekimus. Pabrėžė neeilinę ir išskirtinę jo asmenybę miškininkystės srityje ir, kaip knygoje rašoma, akad. L. Kairiūkštis suprato ir mokėjo medžių kalbą.

 

Akad. Jonas Remigijus Naujalis pasidalijo savo atsiminimais apie L. Kairiūkštį. Pažymėjo, kad jo pažintis visų pirma buvo neakivaizdi – 1976 m. jam studijuojant biologiją penktame kurse Maskvoje, jau ten buvo kalbama apie L. Kairiūkštį ir jo perspektyvumą, o 1989 m. akad. J. R. Naujaliui išvykus į stažuotę Kinijoje, L. Kairiūkštis buvo minimas kaip įžymiausias miškininkystės mokslininkas. Taip pat prisiminė, kad teko bendrauti su kitų šalių mokslininkais, kurių svajonė buvo susipažinti su L. Kairiūkščiu. Pasidžiaugė, kad tiesiogiai pačiam pavyko susipažinti 2003 m., kai buvo išrinktas LMA nariu korespondentu Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje. Ir akcentavo, akad. L. Kairiūkštis buvo neeilinė asmenybė, sugebėjusi užsibrėžti gyvenimo tikslą ir išleisti penkiakalbį aiškinamąjį miškininkystės terminų žodyną, kuris yra labai reikšmingas botanikams, buvošviesulys, paskatinęs domėtis savo veikla.

Akad. Albinas Kusta padėkojo visiems, prisidėjusiems prie knygos apie L. Kairiūkštį ir pabrėžė, kad jis yra neeilinė asmenybė ir nusipelno atsiminimų. Pasidžiaugė, kad 1996 m. akad. A. Kustai tapus LMA nariu korespondentu, iš karto pajuto akad. L. Kairiūkščio nuoširdumą ir jo geranorišką nuolatinę pagalbą įsitraukiant į ŽŪMMS veiklą. Akcentavo, kad akad. L. Kairiūkštis rūpinosi ir kitais naujais LMA nariais, visuomet buvo aktyvus, nebuvo nė vieno susirinkimo, kad ko nors nepaklaustų ar neduotų kokio nors patarimo.

 

Akad. A. Kusta apžvelgė L. Kairiūkščio visuomeninę veiklą, iniciatyvą sukurti organizaciją „Consilia Academica“, kurios moto – „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Vienas organizacijos tikslų buvo kunigo ir poeto dr. Ričardo Mikutavičiaus idėjų ir darbų tęstinumas bei jo atminimo įamžinimas, kitas svarbus tikslas – šviesti visuomenę patriotine dvasia, siekiant, kad Lietuva neišsivaikščiotų. Akad. A. Kusta pažymėjo, kad drauge su Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, universitetų akademine bendruomene, organizacija surengė daugiau kaip 50 konferencijų, forumų, disputų, kuriuose buvo analizuojama Lietuvos demografinė būklė, ekonomikos, kultūros paveldo klausimai, krašto ūkio plėtros tendencijos, jaunų žmonių emigracijos iššūkiai, nedarbas, žmonių socialinė atskirtis. Akad. A. Kusta pabrėžė, kad akad. L. Kairiūkščio atliktų mokslinių darbų ir publikacijų gausa bei reikšmė, paskutiniais dešimtmečiais išplėtota visuomeninė veikla yra pavyzdys mums visiems, kiek daug gali nuveikti žmogus, atsidavęs šalies gerovės idėjai. Jis atkakliai siekė užsibrėžtų tikslų, veikė kryptingai, sugebėjo savo idėjomis sudominti plačius visuomenės sluoksnius, jam nestigo nuoširdumo, geranoriškumo ir žmogiškumo.

Atsiminimais apie akad. L. Kairiūkštį dalijosi kolega miškininkas Rimantas Klimas ir kiti renginio dalyviai. LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė A. Daučiūnienė renginį užbaigė R. Mikutavičiaus eilėmis:
tikiu –

Medis būsi,
kuriam Dievas apsireiškia –

tikiu –
aukštas Medis būsi,
su įaugta ramybe –

tikiu,
žalias Medis būsi,
kurį apgobia metai –

būsi Medis
kiekviena šakele,
visa žieve.

Parengė Reda Daukšienė, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA